Pereinamasis laikotarpis iš rudens į žiemą yra pakankamai klastingas, nes oro ir vairavimo sąlygos gali keistis staiga, o vairuotojų adaptacija užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, retas vairuotojas susimąsto apie tai, kad esant drėgnam ar šlapiam asfaltui, automobilio stabdymo kelias pailgėja iki dviejų kartų. Apie tai negalvojant ir nepakeitus savo važiavimo įpročių, dažnai išvengti eismo įvykio gali nė nepavykti. Neretai rudenį eismo įvykių priežastimi tampa ir padangos.
Vasarinių padangų guma paprastai yra efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, o esant žemesnei – žymiai saugiau važinėti žieminėmis padangomis. Tą patvirtina ir draudimo bendrovių pateikiama statistika, kuri rodo, kad spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje fiksuojamas sumažėjęs avaringumas, kuris siejamas su tuo, kad vairuotojai pradėjo naudoti žiemines padangas, kurios efektyvesnės ir saugesnės nei vasarinės.
Svarbūs milimetrai
Žieminėmis padangomis reikėtų pasirūpinti dar spalį, tačiau svarbu nepamiršti, kad svarbu ne tik jas susimontuoti, bet ir pasitikrinti, ar tikrai turimos padangos dar atitinka reikalavimus. Svarbu žinoti, kad minimali žieminių padangų protektoriaus riba – 3 mm. Nepaisant to, saugi riba yra dukart didesnė – bent 6 mm, o kai kurie specialistai rekomenduoja ir dar didesnį protektoriaus gylį – 8 mm.
Vairuotojai turėtų prisiminti ir tai, kad aplinkos temperatūros svyravimai veikia oro slėgį padangose. Atšalus slėgis padangose gali sumažėti, todėl reikėtų patikrinti, ar slėgio rodikliai atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus.
Svarbu nepamiršti, kad net ir pasikeitus padangas ant slidžios dangos reikia važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio bei atsargiau, ramiau manevruoti.
Jei vairuotojai nepaiso KET nustatytos tvarkos ir vasarinių padangų žieminėmis nepasikeičia net ir lapkričio 10 d., transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga ir ją eksploatuoti draudžiama. Jei tokiu automobiliu būtų sukeltas eismo įvykis, o avarijos priežastis būtų vasarinės padangos, toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju ir žalą kaltininkas privalėtų atlyginti pats.
Ant viadukų ir tiltų – lėčiau
Nukritus temperatūrai, naktimis ir rytais, vairuotojai turėtų būti atsargesni ant tiltų ir viadukų. Minėti keliai yra nutiesti ant metalinių konstrukcijų, kurios šąla greičiau, todėl būtent čia ledas susidaro pirmiausia.
Važiuodami ant viadukų, tiltų vairuotojai turėtų būti atidesni, sumažinti važiavimo greitį ir palikti didesnį atstumą tarp automobilių, kad automobilį pavyktų sustabdyti laiku. Ypač slidu gali būti ant tiltų virš vandens telkinių.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
