Rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sakė, kad sostinėje per metus bent kartą apsilanko daugiau nei trečdalis lietuvių.
„42 proc. visų gyventojų sakė, kad dažniausiai juda nuosavu automobiliu, tai yra labai daug. Didžiausia naudotojų grupė yra vidutinio amžiaus žmonės, gyvenantys miestuose. Antroje vietoje yra autobusai (31 proc.) ir troleibusai (16 proc.). Vilniuje gyvena 19 proc. Lietuvos gyventojų, o per metus sostinėje bent kartą lankosi 37 proc.“, – sakė R. Ališauskienė.
Technikos mokslų daktaras, profesorius Jonas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad Vilniuje transporto vystymasis nebuvo toks greitas kaip pačio miesto plėtra.
„Miestas besivystydamas reikalauja ir miesto transporto vystymosi. Jį apibūdina du faktoriai: pervežimo pajėgumai ir susisiekimo greitis. Vilniuje pagrindinės transporto sudėtinės dalys yra viešasis transportas ir asmeninis lengvasis transportas. 4 lengvieji automobiliai užima vieno autobuso plotą. 4 automobiliai veža 10 keleivių, o autobusas veža 100 keleivių.
1980 metais 1 tūkst. gyventojų teko 73 automobiliai. Dabar turime per 630. Padaugėjo 9 kartus. Ar išsiplėtė tiek gatvės, ar stovėjimo vietų tiek išaugo, ar sankryžos išsiplėtė?“ – klausė J. Butkevičius.
Tyrimas taip pat parodė, kad 71 proc. visų Lietuvos gyventojų mano, kad spūstys yra labai svarbi ar svarbi Kauno problema. Taip mano 67 proc. kauniečių. Spūstis Klaipėdoje kaip rimtą problemą įvardijo 61 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. klaipėdiečių.
„Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausą atliko gegužės 27 d. – birželio 9 d. Iš viso apklausti 1088 gyventojų nuo 15 metų.
