Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, jog tai, kad eismo kultūra Lietuvos keliuose keičiasi į gerą, parodo vien tai, kad mažėja vairuotojų ir pėsčiųjų priešiškumas. Specialistas teigė, jog vairuotojai pėsčiųjų atžvilgiu tampa vis tolerantiškesni, todėl mažėja atvejų, kai vairuotojai prie pėsčiųjų perėjos nesustoja praleisti einančių pėsčiomis.
Prie vairo išlieja pyktį
Tiesa, V. Pumputis pripažino, kad Lietuvos keliuose vis dar pastebima nemažai agresyvaus ir chuliganiško vairavimo. Saugaus eismo ekspertas teigė, jog Lietuvos eismo kultūrą lyginant su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis, skirtumų galima atrasti ir daugiau.
Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių psichologai kultūrą keliuose tapatina su asmenine žmogaus kultūra. Tad kai kuriais atvejais, silpnesnes asmenines savybes turintys žmonės, savo pranašumą stengiasi įrodyti miestų gatvėse.
V. Pumputis teigė, jog dalyvaudami eisme, žmonės turėtų suprasti, kad bet kokia agresija ar pranašumo demonstravimas gali turėti skaudžias pasekmes. Nepakantumas tokiam elgesiui – pagrindinė priemonė galinti tam užkirsti kelią, kuri naudojama Skandinavijos šalių eismo kultūroje.
Už greičio viršijimą – kalėjimas
Specialistas įvardijo, kad ne išimtis yra ir Šveicarija, kur nepakantumas „išsišokėliams“ gatvėse, yra labai didelis. Žinoma, tokį nepakantumą lemia ir teisinė sistema, mat net ir mažiausi greičio viršijimai vairuotojams užtraukia dideles pinigines baudas, o jei greitis viršijamas daugiau nei 50 km/ val., vairuotojas neišvengs ir laisvės atėmimo.
Saugaus eismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje didesnė nepasitenkinimo banga kyla tada, kai kalbama apie baudų didinimą, o ne apie pernelyg didelį greitį miestų gatvėse. Anot jo, žmonės turėtų suprasti, kad kol patys pateisins greičio viršijimą, tol tiek jų pačių, tiek jų artimųjų saugumui kils pavojus.
„Neadekvačiai didelės baudos užsienio šalyse iš tiesų yra adekvačios, nes būtent tokia sistema išugdo žmones keliuose elgtis drausmingai, o tai vertina ir kiti vairuotoja. Žmonės supranta, kad visa tai yra vardan jų saugumo. Deja, tačiau lietuviams to dar reiktų pasimokyti“, – sakė saugaus eismo ekspertas.
Važiuoja neįvertindami pavojaus
Savisaugos trūksta ir dviračių vairuotojaMs. V. Pumputis pastebėjo, jog dviratininkai vis dar nevengia važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, nors yra įrengti dviračių takai. Važiuojamąja kelio dalimi dviratininkai važiuoja ir tokiose gatvės, kaip Vilniaus vakarinis aplinkkelis. Anot jo, tokiose gatvėse vairuotojai važiuoja dideliu greičiu, todėl dviratininkai į tai turėtų atkreipti dėmesį ir pasirinkti kitokį maršrutą. Be to, dviratininkai turėtų nepamiršti šviesą atspindinčių elementų, ypač dabar, kai dienos tampa vis trumpesnės.
Tiesa, dar viena eismo kultūros problema – per pėsčiųjų perėjas važiuojantys dviratininkai ir transporto priemonių vairuotojai, nepraleidžiantys dviračių taku važiuojančių dviratininkų. Saugaus eismo ekspertas teigė, jog dviračių ir automobilių eismo ir tarpusavio pagarbos pavyzdys – Nyderlandai. Būtent šioje šalyje dviračių yra daugiau nei automobilių, visi vairuotojai dviratininkus praleidžia ir ginčų tarp šių eismo dalyvių grupių nekyla.
Pasižvalgius po Lietuvos gatves, galima pamatyti, kad vairuotojai neretai ne tik nepraleidžia dviratininkų, bet jų nė nepastebi. Neretai taip įvyksta eismo įvykiai, kai sukdamas į dešinę, transporto priemonės vairuotojas nepraleidžia tiesiai važiuojančio dviratininko.
Daugiau dėmesio saugumui
Žinoma, dviračių vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad išvažiuoti į pėsčiųjų perėjas – griežtai draudžiama. Staigiai važiuojamojoje kelio dalyje pasirodžiusio dviratininko automobilio vairuotojas gali nepastebėti, o jei ir pastebės, nesugebėti automobilio sustabdyti laiku.
V. Pumputis pabrėžė, kad ypač rudenį, kai eismas yra intensyvus, vairuotojai turėtų būti supratingesni, važiuoti lėčiau ir manevruoti nekurstydami pykčio. Specialistas akcentavo, kad nors situacija keliuose jau gerėja, kiekvienas eismo dalyvis turėtų dar daugiau dėmesio skirti savo ir kitų saugumui, mat tik tada pavyks išvengti ir skaudžių eismo įvykių.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
