Vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė teigė, jog dažnas pėsčiasis į perėją įeina ne tik neapsidairęs, tačiau ir įsitikinęs, kad vairuotojas privalo jį praleisti. Mokytoja aiškino, jog Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad pėsčiųjų perėja einantį pėsčiąjį vairuotojas privalo praleisti, tačiau aklas pėsčiųjų vadovavimąsi taisyklėmis neretai virsta avarinėmis situacijomis ar nelaimėmis.

Per drąsūs – nesaugūs

„Pėstieji įsitikinę, kad jei jie išeis į važiuojamąją kelio dalį, vairuotojas bet kokiu atveju automobilį privalės sustabdyti, tačiau jie visiškai neįvertina kitų pavojų. Jau atėjo ruduo ir eismo sąlygos po truputį sunkėja – jei pėsčiasis esant šlapiai kelio dangai staiga įeis į perėją, tikėtina, kad vairuotojas net ir labai norėdamas, automobilio nepajėgs sustabdyti laiku. Kai pradės kristi medžių lapai, jie taip pat taps dar vienu pavojumi“, – sakė vairavimo mokytoja.

E. Pakėnaitė akcentavo, kad pėstieji turėtų prisiminti, kad jų takas yra pėsčiųjų perėja, todėl nederėtų kelio kirsti ten, kur jos nėra. Tiesa, instruktorė taip pat pastebėjo, jog neretai, net ir eidami perėja, pėstieji važiuojamąją kelio dalį kerta ne stačiu kampu, pagal perėjos linijas, o įstrižai. Anot saugaus eismo ekspertės, taip eiti nesaugu, mat pailgėja ne tik laikas, kurį žmogus praleidžia ant kelio, bet ir padidėja tikimybė, kad atvažiuojantis vairuotojas pėsčiojo nepastebės.

Galiausiai, pėstieji neturėtų aklai remtis KET ir tikėti, kad visais atvejais keliuose jie yra saugūs, mat, pavyzdžiui, jiems, einantiems per perėją, yra pirmenybė. Pėstieji turėtų patys elgtis atidžiai, prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį apsidairyti, įsitikinti, kad tą daryti saugu, kad aplink nėra važiuojančių automobilių, o jeigu tokie yra – kad jų vairuotojai spės pėsčiomis einantį žmogų pastebėti ir jį praleisti.

Dėmesys viskam, tik ne eismui

Nors dažnai minima, kad daug problemų eisme kyla dėl vairuotojų naudojimosi mobiliaisiais telefonais, E. Pakėnaitė pabrėžė, kad ne ką mažiau problemų dėl šio įpročio kyla ir tarp pėsčiųjų. Instruktorė aiškino, kad žmonės vis dar nevengia į gatvę įžengti žiūrėdami į mobilųjį ar klausydamiesi muzikos, o tai kelia pavojų tiek jiems, tiek ir automobilių vairuotojams.

Instruktorė aiškino, kad pėstieji visais atvejais turėtų įsitikinti, kad artėjančio automobilio vairuotojas juos mato ir tik tada pereiti kelią. Anot specialistės, pėstieji skubėdami nevengia į važiuojamąją kelio dalį išbėgti, o miegamuosiuose miestų rajonuose apskritai pamiršta, kad už šalikelėse sustatytų automobilių, juos pastebėti yra ypač sunku.

Turi įsitikinti, kad yra matomi

Atėjus rudeniui nemažai problemų kyla ir dėl matomumo, todėl E. Pakėnaitė pabrėžė, kad kiekvienas pėsčiasis iš anksto privalo pasirūpinti atšvaitu ir jį dėvėti.

„Naktį automobilio nevairavę žmonės nesupranta, kad esant prastam matomumui juos pastebėti kartais yra neįmanoma. Žmonės turėtų daugiau skirti dėmesio savo saugumui ir apskritai tamsiu paros metu vengti kelionių neapšviestomis gatvėmis, kur nėra šaligatvių“, – akcentavo mokytoja pridurdama, kad eiti kelkraščiu, nors yra įrengtas šaligatvis, draudžia KET.

Perėja

Vienas sustojęs – dar ne viskas

Mokytoja aiškino, kad pėstieji turėtų prisiminti ir tai, jog kelyje turinčiame kelias eismo juostas ta pačia kryptimi, vienas prie perėjos sustojęs automobilis neužtikrina jų saugumo. E. Pakėnaitė pastebėjo, kad neretai vairuotojai nepaiso KET nurodyto punkto, jog perėjos link važiuojantis vairuotojas privalo sustabdyti automobilį, jei kitas vairuotojas jau yra sustojęs prieš perėją.

E. Pakėnaitė pabrėžė, kad kiekvienas eismo dalyvis turėtų visus veiksmus atlikti tik įsitikinęs, kad tai yra saugu, o pėstieji nėra išimtis. Mokytoja aiškino, kad net ir eidami per pėsčiųjų perėją pėstieji turėtų sustoti, apsidairyti ir į važiuojamąją kelio dalį įžengti tik įsitikinę, kad juos praleidžia bei visą savo dėmesį sutelkę į eismą.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)