Draudimo bendrovės BTA vyriausiojo teisininko Roko Tverijono teigimu, vaizdo registratorių įrašais nebuvo piktnaudžiaujama ir iki BDAR įsigaliojimo: vairuotojai juos naudoja pagal paskirtį, būtent tada, kai iškyla ginčytinos situacijos.

Kelių džentelmenai

„Nuo reglamento taikymo Lietuvoje praėjo daugiau kaip metai ir apžvelgiant šį laikotarpį galime pasakyti, kad registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų nepadaugėjo, tačiau ir ryškaus sumažėjimo nejaučiame. Vaizdo registratoriai naudojami ne dėl smagumo ar pramogos. Lietuvos vairuotojai juos į pagalbą pasitelkia tuomet, kai dėl įvykio aplinkybių kyla ginčas, nuo kurio rezultatų priklauso vienos ar kitos pusės atsakomybė“, – teigė BTA vyriausiasis teisininkas.

Pasak jo, vairuotojai draudikams tokios vaizdo medžiagos dažniausiai savo iniciatyva siųsti neskuba.

„Skirtingai, nei gali pasirodyti iš žiniasklaidoje eskaluojamų atvejų, draudikai vaizdo registratorių medžiagą gauna jos paprašę ir ji naudojama kaip papildomas įrodymas ginčo atveju. Šalies vairuotojų naudai galime pasakyti, kad tokiais įrašais nėra piktnaudžiaujama. Tačiau ir pats įrašymo procesas, jo trukmė bei saugojimas turėtų būti maksimaliai korektiškas, siekiant nesusidurti su problemomis dėl asmens duomenų bei privatumo pažeidimų“, – atkreipė dėmesį R. Tverijonas.

Foto: Shutterstock

Kaip neperžengti ribų?

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, vaizdo registratorius naudojantiems vairuotojams svarbu nepersistengti ir įrašymu nepiktnaudžiauti: nerinkti perteklinių duomenų, periodiškai trinti vaizdo registratoriaus įrašus ir be reikalo jų apskritai nesaugoti.

„Šalies keliuose ant lengvųjų automobilių neteko pastebėti lipdukų, kuriais būtų pranešama apie automobilio viduje veikiančią įrašymo įrangą. Tačiau be vizualinių ženklų lygiai taip pat priimtinas ir verbalinis perspėjimo būdas. Žinoma, skriejant gatvėmis ir keliais tai padaryti nerealu, tačiau apie įrašą kitą vairuotoją būtų korektiška perspėti iškart po eismo įvykio ir informuoti, kad jis bus naudojamas tik esant ginčui dėl atsakomybės ir žalos dydžio nustatymo“, – teigė Rokas Tverijonas.

Be to, svarbi ir įrašymo trukmė. Eismo įvykio aplinkybėms patikslinti visiškai užtenka paties eismo įvykio užfiksavimo. Visiškai nebūtina tęsti įrašymo vaizdo registratoriumi, kai automobiliai sustoja ir vairuotojai bei kartu važiuojantys žmonės ima lipti iš automobilių – tokie duomenys jau būtų traktuojami kaip pertekliniai.

„Jei įrašą turite, pasakykite apie tai kitam vairuotojui. Valstybinis automobilio numeris taip pat yra asmens duomenys ir jo savininkas gali paprašyti pasidalinti tokiu įrašu. Kita vertus, kaltininko suvokimas, kad visa situacija buvo užfiksuota, gali gerokai sumažinti jo norą ginčytis dėl savo veiksmų ir tuščiai gaišti laiką, tad įrašo gali net neprireikti“, – sakė specialistas.

Vis dėlto, draudikai pataria nepersistengti keliant tokius įrašus į socialinius tinklus ir kitaip juos viešinant, nes rizikuojate pažeisti kito asmens teisę į privatų gyvenimą ir padaryti žalos dėl kitam asmeniui priklausančių asmens duomenų paviešinimo

Įrašo turėtojai turi galimybę pasinaudoti lengvai prieinamomis redagavimo programomis ir ištrinti automobilio numerį, paslėpti veidus ir kitas įrašo detales, tačiau su jomis neverta skubėti – redaguotas įrašas gali tapti nepatikimu įrodymu ginče.