„Aš asmeniškai tikiu, kad jaunoji karta, jaunimas prie vairo elgiasi pagarbiau, geranoriškiau. Minint Tarptautinę jaunimo dieną, noriu palinkėti jauniems žmonėms savo sugebėjimus, energiją nukreipti kilniems darbams, kurie prisidėtų prie šalies stiprėjimo. Elgsena prie vairo parodo, kokie mes esame iš tiesų. Gerbkime vienas kitą, save, ir neabejoju, kad pavojingo elgesio kelyje apraiškų mažės“, – sako R. Masiulis.

Psichologai pastebi, kad yra įvairių priežasčių, lemiančių jaunų žmonių polinkį kelyje elgtis pavojingiau, kartais net agresyviai ar chuliganiškai, tačiau sąmoningas žmogus to gali išvengti. Psichologės Eglės Masalskienės teigimu, svarbu gebėti sąmoningai pastebėti savo mintis, emocijas ir impulsus veikti vienu ar kitu būdu dar anksčiau nei tai virto realiais veiksmais.

Trys grupės

„Psichologo akimis galima išskirti tris veiksnių grupes, kurios lemia, kodėl matome vairavimo atvejus, kurie yra agresyvūs arba chuliganiški. Pirma grupė veiksnių būtų „taip liepia gamta“. Amerikiečių tyrimo duomenimis, vyrai apie 30 metų yra kaip tik ta grupė, kuri vairuoja agresyviau arba chuliganiškiau. Ir jeigu žiūrim į gamtą ir klausiam, kodėl taip yra, tai matom, kad tas amžius yra įsitvirtinimo amžius – jauni vyrai nori būti drąsūs, stiprūs, užimti vietą visuomenėje“, – apie pavojingo vairavimo priežastis pasakoja psichologė E. Masalskienė.

Antra grupė, anot jos, pavojingai vairuoja, mat tai lemia kultūra.

„Mes gyvename visuomenėje, kurioje konkuruojama ir konkurencija laikoma geru dalyku, tik ne visada atskiriame, kur yra konkuruoti tinkama vieta, kur ne. Trečias dalykas yra stresas ir streso įveikos būdai. Daliai žmonių agresyvus vairavimas gali būti nekonstruktyvi streso įveikos variacija“, – kalba psichologė.

300 per metus

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius pripažįsta, kad Lietuvos keliuose pasitaiko chuliganiško vairavimo atvejų, ir taip elgiasi ne tik jaunimas. Nors policija visų atvejų užfiksuoti negali, tačiau pernai tokių pažeidimų buvo nustatyta 280, o per šiuos metus – jau 217. Išaiškintų atvejų statistika per pastaruosius 5 metus išlieka daugmaž panaši, išaiškinama apie 300 chuliganiško vairavimo atvejų per metus.

„Chuliganiškas vairavimas suprantamas kaip pavojų eismo saugumui, savo ir kitų saugumui, keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris daromas dėl chuliganiškų paskatų – asmens noras pademonstruoti save ar parodyti aiškų neigiamą požiūrį į visuomenės priimtas taisykles, į kitus žmones, parodyti savo išskirtinumą. Tokių atvejų, deja, Lietuvos keliuose pasitaiko. Be abejo, negalima sakyti, kad tokius pažeidimus daro tik jauni žmonės. Aišku, dažnai jaunam žmogui trūkta sąmoningumo, galbūt atsargumo, bet tikrai ne vien jie tokius pažeidimus daro. Pagrindinis patarimas būtų elgtis taip, kad nesugadintum per porą akimirkų sau ar kitiems gyvenimo, kad visiems kelyje būtų saugu ir gerai. Dar kartą noriu pakartoti, kad labai svarbu gerbti kitus kelyje taip, kaip norime, kad mus irgi gerbtų, tiek kelyje, tiek gyvenime“, – sako R. Vosylius.