Nustatyto leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas – vis dar tarp dažniausių Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių priežasčių. Jei gyvenvietėse per greitai važiuoja 2 iš 3 vairuotojų, daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose greitį viršija 17 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31 proc., o rajoniniuose – kas penktas.

Ir, skelbia Lietuvos policija, dėl greičio keliuose kasmet žūva maždaug 40 žmonių, o dar 900 yra sužeidžiami. Nemaža dalis jų pasekmes po skausmingo eismo įvykio jaučia visą gyvenimą. Tiek policijos pareigūnai, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sutaria, kad greičio pasirinkimas turi tiesioginę įtaką tam, su kokiomis pasekmėmis teks susidurti patekus į avariją.

Lemtingi metrai ir procentai

Kaip nurodo PSO, kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko turi vairuotojas suvokimui, kad kelyje yra kliūtis, ir automobilio sustabdymui. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiu, visiškai sustoti jam reikia 13 metrų atstumo. Kai važiuojama 40 km/val. greičiu, šis atstumas sumažėja iki 8,5 metrų.

PSO nurodo, kad vidutiniam važiavimo greičiui išaugus 1 km/val., tikimybė, kad avarijoje būsite sužeistas, padidėja 3 proc. 4-5 proc. išauga tikimybė, kad pateksite į avariją, kuri baigsis fatališku įvykiu arba ypač dideliais sužalojimais.

Avarija Raudondvario plente

Galiausiai skaičiuojama, kad žmonėms, patekusiems į avariją automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu, mirties tikimybė išauga 20 kartų lyginant su avarija, kai automobilis važiuoja 30 km/val.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama ne tik apie sėdinčius automobiliuose ir greičio poveikį jiems. Kur kas žiauresnė statistika tada, kai kalbama apie pėsčiuosius. Mat, pavyzdžiui, PSO duomenimis, pėstieji turi maždaug 90 proc. tikimybę išgyventi, kai yra partrenkiami automobilio, judančio 30 km/val. greičiu. Tikimybė išgyventi sumenksta iki 50 proc., kai pėsčiąjį partrenkia automobilis, važiuojantis 45 km/val. greičiu. Jei važiuojate 80 km/val., partrenktas žmogus galimybės išgyventi beveik nebeturi.

Patirti nenorėtų nė vienas

Medikai, gelbėtojai yra tų tarnybų atstovai, kuriems iš šalies geriausiai matyti, ką greitis padaro su žmonėmis eismo įvykių metu. Štai visai neseniai garsiai nuskambėjo atvejis greitkelyje, kai dideliu greičiu lėkęs jaunuolis automobilio nesuvaldė. Smūgis buvo toks stiprus, kad ant galinės sėdynės sėdėję trys žmonės išlėkė iš automobilio ir pabiro ant kelio. Vėliau nustatyta, kad keleiviai prisisegę nebuvo, ir smūgio jėga juos raute išrovė iš avariją patyrusios transporto priemonės.

Dar vienas skaudus eismo įvykis – Vilniuje. Dideliu greičiu skriejęs BMW vairuotojas neišsuko posūkio ir nesuvaldė automobilio. Jis pats iš automobilio išlipo, tačiau keleivis liko prispaustas. Gelbėtojai kone valandą vadavo sužalotą vyrą iš metalo laužu virtusios mašinos, mat, aiškino, buvo ypač stipriai prispaustos vyriškio kojos.

Mokslininkai pabrėžia tai, kad jeigu automobiliai buvo kuriami taip, kad sugertų smūgio jėgą ir ją nukreiptų, žmogaus kūnas tam nėra pasiruošęs. Iš pažiūros netgi nedidelis eismo įvykis gali pasibaigti ganėtinai rimtais sužalojimais.

Jaunas vairuotojas

Tada, kai žmogaus kūną sustabdo saugos diržas ar išsiskleidusi saugos pagalvė, jo vidaus organai vis dar juda tokiu pačiu greičiu, kaip ir judėjo automobilis. Medikai aiškina, kad po smūgio žmogus netgi gali pajusti, kaip jo vidaus organai atsitrenkia į pilvo sieną.

Jei automobilio greitis buvo didelis ir saugos diržas išlaikė žmogų sėdynėje, nemaža apkrova tenka raktikauliams ir jie, neatlaikę smūgio, lūžta. Jei automobilio vairuotojas greitį viršijo ypač smarkiai, dar didesnė apkrova avarijos metu teks šonkauliams ir šie taip pat lūš. Medikai akcentuoja, kad ne taip retai lūžę šonkauliai praduria ir plaučius.

Saugos diržas sulaiko žmogaus kūną vietoje, tačiau rankos, kojos, netgi galva po smūgio bando toliau judėti tokiu pačiu greičiu, kokiu judėjo automobilis, tol, kol juos trūkteli atgal kūnas. Tad, akcentuoja žinovai, sąnariai ir visos galūnės patiria ypač daug žalos avarijų metu. Tačiau, pabrėžiama, jei automobilyje sėdintys žmonės nesegėtų saugos diržų, labai tikėtina, kad susidūrimas kelyje jiems galėtų pasibaigti ir smegenų traumomis.

Pabrėžiama, kad kuo didesnis greitis buvo prieš eismo įvykį, tuo didesnes pasekmes pajus sėdintys automobiliuose. Mat šie kuriami taip, kad jų gniuždymo zonos nukreiptų smūgio jėgą nuo viduje esančių žmonių, tačiau augant greičiui, šių veiksmingumas mažėja. Netgi atvirkščiai – lūžtančios detalės, linkstantys metalai gali žmogų prispausti ar sužaloti, o jeigu greitis ypač didelis – automobilis gali apsiversti ar netgi perlūžti pusiau.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.