Anot lenktynininko, visų pirma vairuotojai turėtų suprasti, kad leistiną greitį nustato specialistai, kurie leistiną normą nustato įvertinę visus veiksnius, todėl nustatytos ribos peržengti nevertėtų, mat tai kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui.

Pervertina jėgas

D. Jocius teigė, jog lenktynininkai treniruojasi ir su kitais varžosi uždarose trasose bei važiuoja automobiliuose, kuriuose yra įmontuoti saugos lankai bei specialūs diržai. Būtent tai padeda užtikrinti lenktynininkų saugumą, tačiau ir tai – ne visada. Lenktynininkas atviravo, jog net ir turint visas saugumo priemones jam pačiam teko išgyventi ne vieną avariją, o vienos jų metu, buvo suskaičiuota net keliolika kaulų lūžių.

Lenktynininkas aiškino, jog viena iš vairuotojų daromų klaidų – pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir automobilio saugos sistemomis. D. Jocius pabrėžė, kad tokios sistemos yra sukurtos padėti vairuotojui suvaldyti automobilį, t. y. sušvelninti galimas pasekmes, o ne išgelbėti nuo eismo įvykio, kai nustatyta saugumo norma yra viršyta.

„Žmonės pasikliauna saugos sistemomis ir tikisi, kad viskas baigsis gerai, tačiau, manau, kad automobilis apskritai yra šaltas ginklas ir norint su juo važiuoti saugiai, reikėtų nedaryti klaidų ir neviršyti saugaus greičio, nes tai priveda prie tikrai baisių pasekmių. Žmonės mato naujienas apie įvykusias kraupias avarijas, tačiau nesusimąsto, kad ir jiems patiems taip gali nutikti“, – sakė D. Jocius.

Foto: Komandos archyvas

Mažiau laiko

D. Jocius teigė, jog didelis greitis lemia ir trumpesnį reakcijos laiką, todėl nesaugus greitis mieste gali tapti partrenkto pėsčiojo ar įvykusios avarijos priežastimi. Lenktynininkas akcentavo, jog net ir tada, kai atrodo, kad eismo sąlygos yra idealios, vis vien išlieka rizika, kad kelkraščiu eis pėsčiasis ar į kelią išbėgs žvėris, todėl pasirinktas per didelis greitis gali tapti kertiniu veiksniu, dėl ko nelaimės išvengti nepavyks.

„Geras vairuotojas ne tas, kuris patekęs į ekstremalią situaciją iš jos išsisuka, bet geras vairuotojas yra tas, kuris apskritai į ekstremalias situacijas nepatenka“, – savo požiūriu dalinosi lenktynininkas.

Nesirūpina automobiliu

Lenktynininkas teigė, jog dar vienas veiksnys, apie kurį nesusimąsto greičio mėgėjai – sukibimas. D. Jocius aiškino, jog nemažai vairuotojų nekreipia dėmesio į turimų padangų būklę ir amžių, o tai turi įtakos ne tik sukibimui važiuojant ar sukant posūkius, tačiau ir stabdant. Lenktynininkas teigė, jog prasta padangų būklė lems ilgesnį stabdymo kelią, o tai gali tapti kertiniu veiksniu kritinėje situacijoje. Vasarinių padangų protektoriaus gylis turėtų būti ne mažesnis nei 1,6 mm, o žieminių – 3 mm, tačiau susirūpinti reikėtų ir anksčiau, ypač, jei padangos senos.

Greitis
Foto: Shutterstock

Tiesa, sportininkas taip pat priminė, kad nevalia numoti ranka ir į besikeičiančias eismo sąlygas. Mat lyjant reikėtų būti dar atsargesniems, o padangų nusidėvėjimas tokiomis sąlygomis gali būti itin pavojingas.

D. Jocius aiškino, jog neretai greitai važiuojantys vairuotojai pradeda daug ir staigiai manevruoti, o tai yra dar viena klaida galinti lemti eismo įvykį. Anot lenktynininko, tokius vairuotojų veiksmus lemia stresas ir įtampa patiriama važiuojant dideliu greičiu, o nekoordinuoti veiksmai gali lemti ir eismo įvykį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.