Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, jog klaidos būna įvairios: vienos daromos nežinant, kitos – nepastebint. Be to, klaidas lemia ir žiedo tipas, mat vienuose reikia rikiuotis, kituose reikia eismo juostą užsiimti iš anksto, o kituose – sustoti ir praleisti į „žiedą“ įvažiuojančius.
Spirale besisukančios juostos
A. Pakėnas sakė, jog viena pagrindinių klaidų, dėl kurios vairuotojai įvažiavę į žiedą pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) – neteisingai pasirinkta eismo juosta. Vadinamose „turbožiedinėse“ sankryžose, kuriose eismo juostos sukasi spirale, vairuotojas turi iš anksto užsiimti tinkamą eismo juostą, mat kai kuriais atvejais persirikiuoti žiede nebeįmanoma.
„Vairuotojai nepastebi ženklų, nurodančių, kur veda viena ar kita juosta, ir tik įvažiavę į „žiedą“ pastebi, kad išvažiuoti, kur norėjosi – nepavyks. Tuomet jie ima panikuoti, rikiuotis užvažiuodami ant juostas skiriančių iškilimų bei sudarydami avarines situacijas kitiems“, – sakė A. Pakėnas.
Artėjant prie žiedo svarbu, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį į kelio ženklus ir iš anksto persirikiuotų į tą juostą, kuri veda į reikiamą išvažiavimą. Tiesa, mokytojas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose žiedinėse sankryžose važiuojant viena eismo juosta neįmanoma apsukti rato, todėl vairuotojai turi pastebėti, kad apvažiavus pusę žiedinės sankryžos, iš vidurio atsiranda papildoma juosta atskirta punktyrine linija.
„Apvažiavus pusę rato atsiranda papildoma linija, į kurią galima rikiuotis jei norite apsukti visą ratą žiedinėje sankryžoje. Tai vienintelis atvejis, kada „turbo“ žiedinėje sankryžoje reikia rikiuotis“, – akcentavo instruktorius.
Išvažiuoja, kur negalima
Vairavimo mokytojas taip pat teigė, jog problemų su juostų pasirinkimu kyla ir įprastuose „žieduose“, kuriuose vairuotojai turi rikiuotis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad tokiose žiedinėse sankryžose išvažiavimą iš jų taip pat žymi kelio ženklai, tačiau jų nepaisydami vairuotojai išvažiavimo link pasuka būdami antroje eismo juostoje, nors pirma eismo juosta leidžiama važiuoti „žiedu“ toliau.
„Ne visada važiuodamas antra ar trečia juosta vairuotojas galės išvažiuoti iš „žiedo“, todėl tokios klaidos, kai išvažiuojantis užtveria kelią toliau žiedine sankryža važiuojančiam, taip pat tampa eismo įvykių ar avarinių situacijų priežastimi“, – sakė instruktorius.
Pirmas stovi – antras važiuoja
Nereta eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežastis – nepastabumas. A. Pakėnas teigė, jog dalis vairuotojų net ir tada, kai priekyje stovi kitas automobilis, visą savo dėmesį sutelkia į tai, kas vyksta žiedinėje sankryžoje. Pamatę, kad gali į ją įvažiuoti, pradeda judėti nė nepastebėdami, kad priekyje stovintis automobilis nejuda.
„Pirmas automobilis stovi, o antras važiuoja. Taip ir nutinka, kai prie „žiedo“ susiduria du automobiliai. Pagrindinė vairuotojų problema, kad jie visą dėmesį sutelkia ne eismą, vykstantį prieš juos. Prieš įvažiuojant į žiedą reikia įsitikinti, kad tai saugu, bet taip pat reikia įsitikinti, kad priekyje esantis automobilis juda“, – sakė mokytojas.
Pamiršta praleisti
Dar viena problema, su kuria susiduria vairuotojai – pagrindinio kelio įsiliejimas į žiedą. Tai dar vienas žiedinės sankryžos tipas, tačiau važiuojant ja pirmenybę turi ne važiuojantis „žiedu“, o į jį įvažiuojantis.
„Vairuotojai įpratę, kad sukdami ratą žiedinėje sankryžoje jie turi pirmumą prieš į jį įvažiuojančius, todėl problemų kyla tada, kai įvažiuojama į žiedinę sankryžą, kurioje važiuojantis turi praleisti įvažiuojančius“, – sakė A. Pakėnas.
Vairavimo mokytojas taip pat pastebėjo, jos neretai vairuotojai važiuodami žiedinėse sankryžose nėra linkę įspėti kitų eismo dalyvių apie planuojamus savo veiksmus, o tai neretai gali tampi sukelto pavojaus priežastimi.
„Kartais vairuotojai rodo posūkio signalą įvažiuodami į „žiedą“, nors to KET nereikalauja, tačiau tai nėra esminė problema. Ji atsiranda tada, kai vairuotojai nerodo posūkio signalo rikiuodamiesi ar išvažiuodami iš žiedinės sankryžos. Šiais atvejais rodyti posūkį privaloma, juk kitas negali numatyti, ką ketinate daryti“, – pabrėžė vairavimo mokytojas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
