Vairavimo instruktorius ir dėstytojas Egidijus Šimkūnas jau daugiau nei dešimtmetį dirba ne tik su pradedančiaisiais, bet ir teisę vairuoti praradusiais vairuotojais. Mokytojas sakė, jog kursuose tenka sutikti nemažai tokių žmonių, kurie vairuotojo pažymėjimą prarado būtent dėl vairavimo išgėrus, tačiau instruktorius pabrėžė, jog silpniau apgirtę ir bausmės galintys išvengti vairuotojai yra taip pat pavojingi.
Pavojingi net maži kiekiai
Vairavimo mokytojas aiškino, jog ryškesnis alkoholio poveikis pasireiškia jau esant 0,3 promilės girtumui, o jam didėjant – situacija prastėja. E. Šimkūnas prisiminė, jog pasitelkus vadinamuosius „girtumo akinius“, sukeliančius apsvaigimo efektą, buvo atliktas ir ne vienas testas, kurio rezultatai parodė, kad net ir minimalus, 0,1 promilės, girtumas jau turi poveikį.
„Buvo atliktas tyrimas, kurio metu „girtumo akiniais“ buvo tikrinama, kaip keičiasi vairuotojo reakcija esant nuo 0,1 iki 0,4 promilės girtumui, pridedant po vieną dešimtąją promilės. Rezultatai parodė, kad jų visų reakcijos laikas buvo skirtingas, o net minimaliai apsvaigęs vairuotojas buvo ne toks budrus, kaip visiškai blaivas žmogus“, – sakė E. Šimkūnas.
Vairavimo mokyklos dėstytojas taip pat patikino, jog minėtas 0,3 promilės girtumas jau lemia keliomis sekundėmis ilgesnę reakciją. Instruktorius teigė, jog važiuojant 90 km/val. greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 20 metrų, o tai reiškia, kad net ir lengvai apgirtęs žmogus gali 30-40 metrų nuvažiuoti nesureagavęs į kliūtį, į kelią išbėgusį žvėrį ar šalikele einantį žmogų.
Naktis gali būti pražūtinga
E. Šimkūnas taip pat akcentavo, kad dar blogesnė situacija yra naktį. Kitų automobilių apakinto blaivaus žmogaus regos adaptacija užtrunka apie 3 sekundes. O net ir leistinas 0,4 promilės girtumas žmogaus regos adaptaciją prailgina iki 7-8 sekundžių.
„Lengvai apsvaigę, apie 0,4 promilės girtumą turintys vairuotojai prie šviesos adaptuojasi lėčiau, o tai reiškia, kad apakinti kito automobilio jie pirmas 2-3 sekundes visiškai nieko nemato, 4-5 sekundes vaizdas nebūna ryškus ir aiškus. Ir tik po 6 sekundžių rega pradeda „sugrįžti“, tad pradinė būsena pasiekiama tik po 7-8 sekundžių“, – paaiškino instruktorius.
Dėstytojas teigė, jog vienas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie skaudžiausių nelaimių, kai vairuotojas nespėja į kliūtį sureaguoti laiku – viršytas ar nepasirinktas saugus greitis. Vairavimo mokytojas teigė, jog net ir minimaliai išgėrusiam vairuotojui leistinas greitis nebėra saugus greitis net ir esant idealioms eismo sąlygoms. Pašnekovas tikino, jog būtent dėl pasikeitusios reakcijos vairuotojas turėtų važiuoti lėčiau, kad į netikėtus pokyčius eisme galėtų sureaguoti ne tik tinkamai, bet ir laiku.
Tolerancijos negali būti
Tiesa, vairavimo instruktorius taip pat antrino pareigūnams, kurie tikino, kad vairavimas ir alkoholis nė vienu atveju negali būti derinami, mat svaigiųjų gėrimų poveikis žmogaus reakcijai ne visada yra pajuntamas, tačiau tai nereiškia, kad jo nėra.
„Pradžioje alkoholis tonizuoja, tačiau labai greitai, maždaug po 5 min., jis pradeda slopinti, todėl pradeda keistis ir vairuotojo reakcija. Gal pats žmogus to nejaučia, tačiau jo elgesys prie vairo pasikeičia. Būna žmonės, kurie sako, kad jaučiasi gerai, kad jau nemažai laiko praėjo nuo tada, kai vartojo alkoholį, tačiau įpučia 0,8 promilės ar daugiau. Tai tik parodo, kad gera savijauta dar nereiškia, kad iš tiesų niekas nepasikeitė“, – pabrėžė E. Šimkūnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
