Primename, kad DELFI dalinosi vairavimo instruktoriaus įžvalgomis, kuris aiškino, kad važiuodami greitėjimo ir lėtėjimo juostomis vairuotojai turėtų laikytis dešinės rankos taisyklės. Kitaip tariant, susijungiant šioms juostoms, įvažiuojantis į lėtėjimo juostą turėtų praleisti iš greitėjimo juostos išvažiuojantį vairuotoją.
„Greitėjantis turi greitėti, todėl lėtėjantis jį turi praleisti ir tik tada rikiuotis“, – tuomet sakė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Po tokios žinios užvirė diskusija, jog tokia teorija nėra teisinga, o ir Kelių eismo taisyklių (KET) 112 punkte numatyta, kad jei yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Dešinės rankos taisyklė negalioja
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas paaiškino, jog važiuodami greitėjimo juosta vairuotojai turėtų vadovautis tik KET 112 punktu, mat būtent čia aiškiai apibrėžtas judėjimas greitėjimo juosta.
Kai greitėjimo ir lėtėjimo juostos susilieja, D. Bialas aiškino, kad lygiagrečiai važiuojantys vairuotojai turėtų vadovautis ne dešinės rankos taisykle, o kelio ženklinimu, mat anot jo, greitėjimo juosta važiuojantis automobilis važiuoja šalutiniu keliu, todėl turi praleisti iš pagrindinio kelio važiuojančias ir greičiau judančias transporto priemones.
„Tikėtina, kad į lėtėjimo juostą įvažiuojančio automobilio greitis bus didesnis, nei to, kuris važiuos greitėjimo juosta ir norės rikiuotis į pagrindinį kelią, todėl lėčiau važiuojančio automobilio vairuotojas turi duoti kelią greičiau važiuojančiam, tai numato ir ženklas „Duoti kelią“, – sakė D. Bialas.
Specialistas taip pat teigė, jog važiuojant greitėjimo juosta reikėtų vadovautis KET 102 punktu, kuris nurodo, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“.
Atskyrimo nereikia
Visgi paklausus kur tokiose kelio sankirtose baigiasi greitėjimo juosta ir prasideda lėtėjimo juosta, Susisiekimo ministerijos atstovas paaiškino, kad nustatytos ribos nėra, todėl tiek greitėdami, tiek lėtėdami vairuotojai savo manevrui gali išnaudoti visą eismo juostos ilgį.
Tiesa, D. Bialas teigė, jog greitėjimo juosta važiuojantis vairuotojas, kuris nekeičia važiavimo trajektorijos ir įvažiuoja į lėtėjimo juostą, kad kiltų ant viaduko, neturi praleisti į lėtėjimo juostą besirikiuojančių transporto priemonių. Specialistas aiškino, kad tokioje situacijoje vairuotojai turėtų vadovautis KET 101 punktu, kuris nurodo, kad „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams“.
D. Bialas taip pat nurodė, kad kai kuriose kelio atkarpose numatytas kelio ženklinimas nėra tinkamas ir klaidina vairuotojus. Visgi paklaustas, ar nereiktų įvesti kelio horizontaliojo ženklinimo, kuris numatytų ribą, kur greitėjimo juosta važiuojantys vairuotojai turėtų praleisti transporto priemones, jis patikino, kad tokio ženklinimo nereikia, nes jis būtų perteklinis ir tarp vairuotojų keltų dar didesnį chaosą.
Visgi eismo žinovai sutinka, kad ne visoms situacijoms galima pritaikyti aukščiau minėtas taisykles, kartais prireikia ir kitų. Tad liepos 2-ąją, antradienį, 10 valandą DELFI transliuos diskusiją, kurioje Susisiekimo ministerijos, policijos atstovais bei vairavimo instruktoriumi bus aptarta, kai turėtų vykti eismas greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, ir kokiomis taisyklėmis turėtų vadovautis eismo dalyviai.
