Saugaus eismo ekspertas, žurnalistas ir rašytojas Valdas Valiukevičius teigė, jog daugiausia problemų kelia pačių vairuotojų ir jų keleivių tolerancija greičiui. Ypač atšilus orams, kai kelio danga yra sausa, dažnas vairuotojas nevengia greitį viršyti ne tik 10 km/val., bet ir spustelti 20 ar net 30 km/val. daugiau nei leistina.
Tolerancija potencialioms nelaimėms
Jis pastebėjo, jog tolerantiški ne tik vairuotojai, šalyje taip pat egzistuoja nebaudžiamumas , o ir baudų sistema ne visada yra veiksminga. V. Valiukevičius pasakojo, jog įvairiose Europos šalyse greičio viršijimo problemos buvo išspręstos įdiegus sektorinius greičio matuoklius bei nepalikus nė minimalios greičio viršijimo tolerancijos.
„Kitose šalyse yra nulinė tolerancija greičio viršijimui, tai reiškia, kad net jei važiuosite tik 2 km/val. greičiau, baudos vis vien neišvengsite. Manau, kad ir mums reikia daugiau tokių greičio matuoklių. Dabar žmonės vairuodami dar ir feisbuke naršo, žinutes rašo, kita pašaline veikla užsiima, jie nesupranta, kad kiekviena sekundė yra tam tikri metrai, o didėjant greičiui, jie juk taip pat didėja, tad sustoti laiku gali būti ir nebeįmanoma“, – akcentavo V. Valiukevičius.
Specialistas aiškino, kad žmogus kas sekundę nuvažiuoja kažkiek metrų, o koks jų skaičius – lemia pasirinktas greitis. Jeigu važiuojant greitai dar užsiimama pašaline veikla, rizika tik didėja, o jos pasekmės gali būti ne tik sudaužytas automobilis ar nulaužti medeliai pakelėje, tačiau ir sužaloti kita transporto priemone važiavę žmonės, partrenkti pėstieji ar net kieno nors mirtis.
Saugus greitis ir lenktynių trasoje
Diskusijoje „Rinkis saugų greitį“ dalyvavęs lenktynininkas Deividas Jocius aiškino, kad neretai vairuotojai važiuoja greičiau norėdami pajusti adrenaliną ir aštresnes emocijas prie automobilio vairo. Vis tik ralio ir žiedinių lenktynių dalyvis teigė, jog jo patirtis rodo, kad net ir ilgametė lenktynininko patirtis negarantuoja, kad avarijos pavyks išvengti, tik pagrindinis skirtumas tarp važiuojančių gatvėje ir lenktynių trasoje – saugumo lygis.
„Prieš pusantrų metų patyriau sunkią avariją, kurios metu lūžo 13 kaulų, turėjau ilgą gydymą ir reabilitaciją. Tad kai matau gatvėje greit važiuojančius žmones, suprantu, kad jie visiškai nenutuokia, kokia tai rizika, jie visiškai neįvertina pasekmių. Lenktyniniai automobiliai turi saugos lankus, trasose taip pat yra apsauginiai atitvarai, tačiau gatvėje yra labai daug kitų žmonių, kurie gali nuo to greičio nukentėti. Vairuotojai neįvertina, kaip viskas gali baigtis, o ta baigtis ir yra pati skaudžiausia“ – sakė D. Jocius.
Profesionalus motociklininkas Šarūnas Pladas antrino kolegai ir teigė, kad iš ties net ir motociklų vairuotojus galima suskirstyti į kelias grupes: motociklu važiuojančius, kaip transporto priemone, keliaujančius motociklu bei norinčius aštresnių pojūčių. Vis tik motociklininkas priminė, kad gatvė tokiems pojūčiams nėra tinkama vieta, mat itin daug veiklos tokie greičio mėgėjai gali rasti uždarose lenktynių trasose.
„Važiuojant motociklu reikia įvertinti savo gebėjimus, todėl yra organizuojama nemažai įvairių renginių, kur gali atvažiuoti ne tik jau pažengę, bet neseniai motociklo vairuotojo pažymėjimą gavę vairuotojai. Net ir lenktynių metu yra riba, kur baigiasi saugus greitis, o ją peržengus neišvengiamai laukia kritimas ir traumos. Tai labai svarbu suprasti“, – sakė Š. Pladas.
Pavojingi net ir keli viršyti kilometrai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė teigė, jog kiekvienas papildomas greičio kilometras gerokai padidina tikimybę patekti į eismo įvykį. Specialistė aiškino, jog važiuojant 20 km/val. greičiau nei numatyta, jau yra sutrikdoma žmogaus reakcija, taip pat sumažėja matymo laukas.
„Važiuojant 100 km/val. greičiu žmogaus pastabumas jau mažėja, o kuo greičiau jis važiuoja, tuo labiau mažėja ir jo matymo laukas. Važiuojant 130 km/val. jau nebelieka periferinio matymo ir žmogus geba išvysti tik tai, kas vyksta tik priekyje. Tai reiškia, kad jokio pėsčiojo šone ar atbėgančio žvėries jis jau nebegebės pamatyti laiku“, – aiškino docentė.
Kaltas žmonių požiūris
Tiesa, psichologė taip pat akcentavo, kad itin dažnai vairuotojai įtiki, kad jiems nelaimė nenutiks, tačiau, anot specialistės, taip yra tik dėl to, kad jie neturi patirties, kad gali būti kitaip, juk net ir viršijant greitį žmogui nelaimė nenutinka iškart, o jai įvykus prisideda ir kiti veiksniai, kuriuos dažniausiai vairuotojai ir kaltina.
„Žmonės yra linkę kaltinti aplinkybes, o ne savo veiksmus. Net ir nutikus nelaimei žmogus sako, kad tai ne jo viršytas greitis buvo nelaimės priežastis, o kelyje atsiradusi kliūtis ar kažkas kitas“, – teigė L. Šeibokaitė.
VDU Psichologijos katedros profesorė Auksė Endriulaitienė taip pat dalijosi pastebėjimais, jog net ir rinkdamiesi automobilį vairuotojai didesnį prioritetą teigia jo išvystomam greičiui nei saugumui. Specialistė aiškino, jog itin dažna žmonės nori pajusti, kaip greit važiuoja automobilis nė neįsitikinę ar jo stabdžiai bus pakankamai efektyvūs ir galės automobilį sustabdyti.
„Buvo atlikti keli tyrimai, kurių metu buvo aiškinamasi pagal kokius kriterijus žmonės renkasi automobilį. Motyvų buvo įvairių, tačiau didžiausias susidomėjimas buvo automobilio turima galia ir greičiu, kurį jis gali išvystyti“, – aiškino A. Endriulaitienė.
Reikia daugiau švietimo
Specialistai teigė, jog Lietuvoje vis dar trūksta švietimo ir pamokų, mat net ir didelę vairavimo lenktynių trasose patirtį turintys sportininkai sakė, jog jiems reikia dar daug ko išmokti, tačiau miestų gatvėse važinėjantys vairuotojai jaučiasi turintys pakankamus įgūdžius, kad galėtų važiuoti greičiau už kitus.
„Labai svarbu, kad jau nuo mažens tėvai vaikus mokytų, kad reikia užsisegti saugos diržą, laikytis kelių eismo taisyklių bei važiuoti saugiai. Reikia, kad būsimi vairuotojai jau nuo mažens matytų tinkamą pavyzdį bei to būtų mokoma mokyklose. Vairavimo mokyklose neįmanoma žmogaus išmokyti visko, tiesiog pats žmogus negebės tokio informacijos kiekio apdoroti, tačiau jei tą mokymą pradėsime itin anksti, situacija keliuose pradės keistis“, – paaiškino lenktynininkas D. Jocius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
