Mokyklinį autobusą vairuojantis vyras į DELFI kreipėsi ne tik susirūpinęs savo sveikatos būkle, bet ir mokinių saugumu. Vyras pasakojo, jog mokyklos turimi autobusai neturi kondicionavimo sistemos, todėl itin karštomis dienomis važiuoti autobusu tiek pačiam vairuotojui, tiek vaikams tampa pavojinga.
„Trečiadienį autobuso salone temperatūra pakilo iki 38 laipsnių. Vairuodamas jaučiuosi lyg apsvaigęs, o po darbo – kaip zombis su pakilusiu kraujospūdžiu ir nuo skausmo plyštančia galva. Visi mokykliniai autobusai – be kondicionierių“, – aiškino vairuotojas.
Susirūpinęs vyras teigė, kad tokios darbo sąlygos yra neabejotinai kenksmingos, mat tokiame karštyje neabejotinai sulėtėja reakcijos laikas.
„Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai prieš dvejus metus laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės.“ yra sakę, kad kondicionieriai – prabangos dalykas. Tačiau aš pats daug metų buvau B ir C kategorijų vairuotojų mokytoju, o dabar ir pats pastebiu, kiek daug neigiamų veiksnių daro įtaką vairavimo saugumui“, – sakė vyras.
Turi rūpintis mokyklos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė teigė, jog problema suprantama, tačiau visų pirma situaciją turėtų įvertinti kiekvienos mokyklos administracija.
Jeigu būtų pripažinta, kad saugumui kyla grėsmė, mokykla gali imtis atitinkamų veiksmų.
„Esant tokiom sąlygoms mokyklos vadovas gali priimti sprendimą, kad vaikams į mokyklą vykti nereikėtų, tokiu atveju vairuotojai taip pat išvengtų darbo karštyje“, – teigė N. Barauskienė.
Svarbu stebėti savijautą
Kad karštis kenkia eismo saugumui, patvirtino ir Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Balčiūnaitė. Ji teigė, jog aukšta temperatūra neleidžia vairuotojui susikaupti, žmonės tampa labiau išsiblaškę, taip pat padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, o esant itin sunkioms sąlygoms, vairuotojas gali netgi apalpti.
„Vairuotojams, kurie važiuoja automobiliuose be kondicionavimo sistemos, itin svarbu gerti daug skysčių. Net ir sveikatos sutrikimų neturintį žmogų gali ištikti šilumos smūgis ir žmogus gali apalpti. Tai ypač pavojinga dalyvaujant eisme“, – aiškino gydytoja.
Dar vienas itin pavojingas karščio padarinys, anot I. Balčiūnaitės, yra dehidratacija, kai žmogus praranda daug skysčių. Medikė taip pat aiškino, kad karštį sunkiai ištveria vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys sergantys lėtinėmis ir širdies ar kraujagyslių ligomis. Gydytoja patvirtino, kad padažnėja ir atvejų kai pakyla kraujospūdis.
Pirma pagalba sau
Vis tik gydytoja patarė, kad vos pajutus svaigulį ar pastebėjus, kad savijauta prastėja, vairuotojas kuo skubiau turėtų sustoti leistinoje vietoje ir išlipti iš automobilio, gerti daug vandens bei surasti pavėsį.
„Jei dar vairuojant ar sustojus pajaučiate, kad temsta akyse, išpila šaltas prakaitas ar traukia mėšlungis, reiktų nedelsiant kviestis greitąją medicinos pagalbą“, – patarė I. Balčiūnaitė.
