„Turėjome ne vieną realų atvejį, kai iš užsienio atvykęs vairuotojas pateko į avariją. Vienas konkretus eismo įvykis buvo užregistruotas nekviečiant policijos pareigūnų, buvo užpildyta deklaracija ir t. t. Tačiau aiškinantis avarijos aplinkybes ėmė aiškėti papildomos detalės, galiausiai atskleidusios, kad avarija neįvyko netyčia, kaip galėjo atrodyti iš pradžių“, – istoriją prisiminė R. Bieliauskas.
Bandė apgauti įvairiausiais būdais
Kaip teigė draudimo ekspertas, tuomet atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad nuošalioje žiedinėje sankryžoje tamsiu paros metu įvykusios avarijos aplinkybės sukėlė pagrįstų abejonių – deklaracijoje nubraižyta schema ir avarijos dalyvių liudijimai nesutapo su ekspertų išvadomis, kuriose aprašyti automobilių apgadinimai. Negana to, neva nukentėjęs prabangaus automobilio vairuotojas iš užsienio nebuvo linkęs bendradarbiauti su draudimo bendrove ir pateikti reikalingą informaciją.
„Eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės, nubraižyta avarijos schema ir realūs faktai nesutapo, todėl kėlė abejonių dėl draudžiamojo įvykio. Negana to, mūsų ekspertams nebuvo galimybės nuodugniai patikrinti apgadinto automobilio, nes jis jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Kas įdomiausia – po avarijos paaiškėjo, kad prabangaus automobilio rida buvo nelegaliai atsukta beveik tris kartus. Tikėtina, taip norėta „pajauninti“ automobilį ir dirbtinai padidinti jo rinkos vertę“, – aiškino R. Bieliauskas.
Galiausiai teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino, kad apgadinto prabangaus automobilio savininkas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Jis taip pat nepaneigė draudimo bendrovės teiginių, kad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Kilus abejonei, kad tai galėjo būti inscenizuotas eismo įvykis, užsienio pilietis šioje istorijoje liko nieko nepešęs.
Schemos – ištobulintos
Inscenizuotos avarijos kaip sukčių amatas ir policijai, ir draudikams yra puikiai žinomos. Anot R. Bieliausko, tokie incidentai gali būti suplanuoti tiek sutarus su kitu vairuotoju, tiek išprovokuoti su atsitiktiniu eismo dalyviu. Ypač populiari tyčinių avarijų vieta – didelės miestų arba atokios užmiesčio žiedinės sankryžos, taip pat kelių sankirtos. Draudikų atstovo teigimu, neretais atvejais tyčines avarijas išaiškinti nėra paprasta.
„Minėtų avarijų sukėlėjai siekia pasipelnyti iš draudimo bendrovės arba bando apgauti kitą eismo įvykio dalyvį. Jie nori gauti draudimo išmoką arba atsitiktinį vairuotoją išprovokuoja, kad šis prisiimtų atsakomybę net nebūdamas kaltas bei atlygintų nuostolius nepranešęs draudimo bendrovei. Tokias avarijas sukelia vairuotojai, važinėjantys įvairaus amžiaus ir modelių automobiliais“, – situaciją apibūdino draudimo ekspertas.
R. Bieliausko teigimu, Lietuvoje jau žinoma ir „etatinių“ inscenizuotų eismo įvykių sukėlėjų, kurie per savo kaip sukčių karjerą yra sukėlę po keliolika tokių incidentų. Paaiškėja, kad tas pats asmuo per trumpą laikotarpį pateko į avariją ne vieną kartą. Būna ir taip, kad į eismo įvykį įtarimų sukėlę asmenys patenka vis su tuo pačiu automobiliu.
„Jei tik kyla įtarimų, kad avarija gali būti sukelta specialiai, būtina kviesti policiją. Jokiais būdais negalima leistis į kalbas bandant susitarti be policijos ar draudikų įsikišimo, duoti pinigų nukentėjusiajam. Vairuotojai taip pat neturėtų prisiimti atsakomybės pildydami draudimo deklaraciją, jeigu abejoja savo kalte arba mato, kad kitas eismo dalyvis išprovokavo incidentą. Kitu atveju toks asmuo gali netekti pinigų arba tapti eismo įvykio kaltininku, nors tam nėra pagrindo“, – pataria R. Bieliauskas.
„Ergo“ atstovas patarė, kad patekus į eismo įvykį, ypač, jei jis kelia abejonių, visuomet išmaniuoju telefonu reikėtų pasidaryti avarijoje nukentėjusių automobilių nuotraukų iš visų pusių. Jei nesutariama dėl avarijos aplinkybių deklaracijoje derėtų nubraižyti eismo įvykio schemą bei surinkti kuo daugiau įrodymų, apklausiant ir liudininkus, jei tokių yra. Deklaracijoje parašu patvirtinus, kad sutinkama su įvykio aplinkybėmis, vis dėlto nepatartina pasirašyti, kad sutinkate su pačiu kaltės faktu.
