Psichologė ir sąmoningumo ugdymo instruktorė Eglė Masalskienė teigė, jog emocijų užvaldyti vairuotojai yra itin pavojingi, todėl svarbu, kad žmogus gebėtų savo pyktį pastebėti ir jį suvaldyti, mat nuo to priklauso ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas.

Rizikuoja saugumu

E. Masalskienė sakė, jog vairuotojai turėtų suprasti, kad emocijos vairuojant jokiu atveju nepadės, o tik pablogins situaciją. Negana to, įpykęs žmogus mažiau galvoja apie saugumą, todėl laiku nesuvaldžius emocijų, pasekmės gali būti itin skaudžios.

„Jei pamatęs jį erzinantį veiksmą, pavyzdžiui, kai kitas vairuotojas užkiša savo automobilį, žmogus pradės koneveikti kitą eismo dalyvį, tai situacijos nepagerins ir nepakeis, o tik paskatins dar didesnį pyktį. Todėl svarbu įvertinti situaciją, suprasti, kokia ji yra, ir neleisti reikštis emocijoms“, – sakė E. Masalskienė.

Pašnekovė aiškino, kad norėdamas išlaikyti budrumą, žmogus turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip jis elgiasi supykęs – stipriau spaudžia akceleratoriaus pedalą, labiau įsikimba į vairą ar pradeda dažniau kvėpuoti. Mat išsiugdžius gebėjimą tai pastebėti, klaidų būtų galima išvengti.

Foto: Shutterstock

„Jei supyksite eidami šaligatviu, tai nebus taip pavojinga, tačiau jei supyksite vairuodami automobilį, agresyvus elgesys turės didesnes pasekmes“, – pabrėžė psichologė.

Pyktį galima sumažinti

Anot psichologės, įprotis pastebėti pyktį praverstų ne tik stengiantis suvaldyti emocijas prie vairo, bet ir priimant tolimesnius sprendimus, mat emocijų užvaldytas žmogus tampa ne toks pastabus besikeičiančioms eismo sąlygoms ir situacijoms, kurioms reikia staigios reakcijos.

„Vienas iš būdų sumažinti pyktį yra jį atpažinti, tačiau jei to nepakanka, reikėtų mintis nukreipti kita linkme. Reikėtų pagalvoti apie ką nors kitą, o geriausia – sutelkti dėmesį į vairavimą ir tai, kas vyksta esamuoju laiku. Tai, kas sukėlė emocijas jau būna praeityje, todėl apie tą pyktį sukėlusį vairuotoją ar jo veiksmą galvoti nebeverta“, – aiškino psichologė.

Dar vienas būdas, kaip galima atsikratyti pykčio – klausytis muzikos arba radijo. Tačiau E. Masalskienė pridūrė, kad taikant šį metodą, žmogus turėtų pats įvertinti, ar muzika jo neišblaškys.

Jei žmogus įvertinęs savo pyktį jam skiria aukščiausius balus, psichologė patarė apskritai neskubėti. Geriau ten, kur galima, sustoti, išlipti iš automobilio, pakvėpuoti grynu oru bei pasivaikščioti.

Piktas vairuotojas
Foto: Shutterstock

Pykčiu įvykio nepakeisite

E. Masalskienė atkreipė dėmesį ir į stresą įvykus eismo įvykiui. Psichologė akcentavo, kad tokiose situacijose pyktį ir emocijas reikia valdyti itin greitai, nes tokiais atvejais žmogaus reakcija turi būti objektyvi.

„Įvykus eismo įvykiui žmogus iškart turi sau priminti, kad tai jau įvyko ir jokios emocijos nesugrąžins laiko atgal. Vos išlipęs iš automobilio žmogus turi suprasti realybę, įvertinti ar nėra sužeistų, imtis spręsti kilusią problemą, o emocijas analizuoti vėliau. Vairuotojas turi gebėti tiksliai suprasti kas įvyko“, – aiškino psichologė.

Tada, kai eismo įvykio aplinkybių išspręsti nepavyksta ir reikia laukti policijos, laiko emocijoms yra daugiau, tad E. Masalskienė patarė ne tik prisiminti jau minėtus pykčio valdymo būdus, bet ir nebijoti kam nors paskambinti pasipasakoti bei pridėti kvėpavimo pratimus.

„Gali padėti lėtas ramus kvėpavimas su pauzėmis, tai reiškia, kad žmogus iškvėpęs turėtų sulaikyti kvėpavimą ir truputį pabūti be oro, tai – labai sveika. Kvėpuoti taip pat reiktų pilvu, o ne krūtine, tik toks kvėpavimas veikia raminančiai“, – aiškino psichologė.

Visi saugaus eismo ekspertai nesiginčija dėl vieno – emocijoms kelyje ne vieta. Jeigu neišeina jų suvaldyti, geriausia sustoti ir palaukti, kol į eismą vėl galėsite įsilieti nebetrukdomi perteklinių jausmų.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.