Bene dažniausia pašalinė veikla, kuria vairuotojai užsiima – pokalbiai mobiliaisiais telefonais, naršymas juose ir pan. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) vyresnioji specialistė Marija Kazanovič prisiminė įvykį, pasitaikiusį per jos tarnybos laikotarpį, kai sustabdytas vairuotojas bandė ir vairuoti, ir skaityti laikraštį tuo pat metu.

Tai, kad žmonės prie vairo užsiima pačia įvairiausia veikla, pareigūnė vadina masiniu reiškiniu.

„Žmonės nesugeba mėgautis laisva minute ir susitelkti ties ta veikla, kuri tuo metu atliekama. Trūksta suvokimo, kad vairavimas yra atsakinga veikla ir vairuojant reikia vairuoti – tai nėra laikas, kurį reikia „prastumti“ ir dar kažką nuveikti, – akcentavo žinovė. – Svarbiausia, kad jeigu dirbant kelis darbus nutiktų eismo įvykis, žmogus laiko tikrai nesutaupytų, tik prarastų“.

Dažniausiai – telefonai

Kalbinti vairuotojai taip pat pasakoja, kad dažniausiai pareigūnų dėmesį atkreipia dėl to, kad naudojasi telefonu vairuodami. Štai pakalbintas vairuotojas Antonas prisiminė, kad net dukart buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas naudojo telefoną: vieną kartą jis vedė adresą „Google Maps“ programėlėje, kitą kartą – vairuodamas telefoną laikė rankoje. Už tai, kad telefoną laikė rankoje, susimokėti baudą teko ir kitam kalbintam vairuotojui Rolandui. Vyras neslėpė, kad mėgino su pareigūnais ginčytis ir aiškinti, kad telefono nenaudojo, tik jį laikė rankose, pabrėžė, kad jo automobilyje yra ir laisvų rankų įranga, todėl naudoti telefono jam nė nebuvo prasmės.

„Gautą baudą apskundžiau teismui, tačiau neįsigilinau į įstatymą paraidžiui. Todėl vis tiek gavau baudą už naudojimąsi ryšio priemonėmis rankomis. Beje, buvo paskirta didžiausia bauda, mat jau iki tol buvau „prisidirbęs“, – kalbėjo pašnekovas.

Tiesa, ne visada susidūrimas su pareigūnais tiems, kurie kalba telefonu vairuodami, baigiasi bauda. Štai vilnietė Laura prisiminė, kad sustabdyta susigraudino, tad buvo tik įspėta. Įspėjimą gavo ir Saulius, kurio pokalbį telefonu pareigūnai užfiksavo važiuodami iš paskos.

„Įsijungė garsiakalbį ir liepė padėti telefoną. Laimei nebaudė“, – šypsojosi vairuotojas.

O štai Povilas iš Kauno prisiminė, kad kartą buvo taip įnikęs į pokalbį telefonu, jog nė nepastebėjo iš paskos su švyturėliais važiuojančio ir jį stabdančio ekipažo. Su pareigūnais akis į akį susidūrė tik tada, kai sustojo.

Pokalbis telefonu prie vairo. Asociatyvi nuotr.

Priežastys įvairiausios

Bandydami pasiteisinti pareigūnams, kodėl kalbėjo telefonu, vairuotojai nestokoja kūrybiškumo ir išradingumo. Štai Giedrius iš Vilniaus prisiminė, kad kai buvo sustabdytas ankstyvą rytmetį už pokalbį telefonu vairuojant, pareigūnams aiškino, jog jam nė ragelio nespėjo niekas pakelti, todėl galbūt ir bausti nereikia.

M. Kazanovič neslėpė, kad visi stengiasi sugalvoti įvairiausių įtikinamų istorijų.

„Pradedant skambinančiais vaikais, močiutėmis, vyrais, baigiant anekdotinėmis situacijomis apie ypatingai svarbius pokalbius, mėgstama sakyti ir tai, kad jie ne kalbėjo, o klausė, kas sakoma“, – sakė specialistė.

Tačiau, nors ir retokai, pasitaiko ir tokių, kurie savo kaltę pripažįsta nesiginčydami ir dar atsiprašo pareigūnų, kad elgėsi netinkamai. Visgi M. Kazanovič akcentavo, kad atsiprašyti reikėtų ne pareigūnų, o greičiau savęs ir aplinkinių, mat toks elgesys vairuojant kelia grėsmę eismo saugumui.

„Jeigu pašaline veikla užsiėmęs vairuotojas sukelia eismo įvykį, dažniausiai girdime „nežinau, kaip čia atsitiko“. Niekas nesako, kad naudojosi telefonu, naršė, veiką kažką kito. O geriausia visiems būtų, jei žmogus tiesiog prisipažintų – ir tyrėjams mažiau darbo, ir laiko mažiau sugaištume“, – sakė ji.

Vairuotojai turi susiprasti

Pareigūnė neslėpė, kad daugeliui kyla klausimų, kas laikoma pavojinga ir draustina veikla vairuojant, ypač po garsiai nuskambėjusių diskusijų apie prie vairo valgančius ir geriančius vairuotojus.

„Mūsų klausė, o kas, jeigu vairuotojas toks alkanas, kad išlips iš automobilio įsikandęs bandelę, ar bus baudžiamas. Atsakymas – ne. Manome, kad vairuojantis žmogus turi pakankamai intelekto protauti ir suvokti, kokia veikla kelia grėsmę eismo saugumui, kokia – ne. Niekas nepuls bausti už gurkšnį vandens ar obuolio kąsnį, bet jeigu vairuotojas viena ranka laikys sumuštinį, kita – telefoną, o vairuoti bandys alkūnėmis, tokia veikla nebus toleruojama“, – pabrėžė M. Kazanovič.

Kalbėdama apie vien tik vairuoti ir neužsiimti pašaline veikla nesugebančius vairuotojus, M. Kazanovič pastebėjo tai, kad aplinkinių sąmoningumas auga, o tolerancija tokiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams mažėja.

„Gauname daugiau pranešimų apie netinkamai gatvėje besielgiančius, neblaivius, pavojingai vairuojančius asmenis. Be to, pranešėjai ne visada nori išlikti anoniminiais – jie sąmoningai liudija“, – sakė pareigūnė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.