Lietuvos policijos kelių tarnybos duomenimis, šių metų sausio – balandžio mėnesiais pareigūnai jau užfiksavo beveik 41 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojai greičiau važiuoja atšilus orams, tikėtina, kad pažeidėjų skaičius augs.

Lietuviai mėgsta greitį

Tiesa, remiantis 2018 m. duomenimis, daugiausia greičio viršijimo atvejų nustatyta kovo, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai buvo nustatyta 25 tūkst. ir daugiau tokių atvejų kas mėnesį.

Svarbu paminėti ir tai, kad šiais metais daugiausia nubausta vairuotojų, kurie greitį viršijo nuo 20 iki 30 km/val. – 18276 vairuotojai. Nustatyti ir 16169 atvejai, kai greitis buvo viršytas nuo 10 iki 20 km/val. Taip pat nubausti ir 45 vairuotojai, kurie greitį viršijo nuo 40 iki 50 km/val.

Sustoja bet kur

Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama sustoti ir stovėti, bei sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – taip pat opi problema. Šių metų sausio – balandžio mėnesiais užfiksuoti 29255 atvejai, kai vairuotojai nesilaikė nustatytos stovėjimo tvarkos. Netvarkingai paliktus, tiesiog „numestus“ automobilius mieste galima pastebėti net ir nesiremiant statistika.

Nemažai pažeidimų susiję ir su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareigūnai pabrėžė, jog per keturis mėnesius nustatyta 12304 atvejai, kai automobiliai buvo neapdrausti arba vairuotojai pareigos apdrausti automobilį neįvykdė.

Foto: Kas vyksta Kaune

Priklausomybė nuo mobiliųjų

Dar viena pažeidimų tendencija – mobilieji telefonai. Nors akcentuojama, kad naudojimasis telefonu gali tapti pagrindine avarijos priežastimi, sausio – balandžio mėnesiais nubausti 7147 pažeidėjai, perspėjimo nepaisę.

Pastebima ir kita problema. Daugumai vairuotojų užsisegti saugos diržą vos įsėdus į automobilį tapo įpročiu, tačiau vis dar nemažai žmonių, o kartu ir keleivių, šios taisyklės nepaiso. Per šių metų 120 dienų užfiksuoti 4600 vairuotojų ir keleivių, kurie nesegėjo saugos diržų. Tai reiškia, kad per dieną pareigūnai nubaudžia bent 38 eismo dalyvius, kurie tinkamai nepasirūpina savo saugumu.

Pirmiausia – saugumas

Kelių policijos atstovai teigė, jog statistika, lyginant su ankstesniais metais, stabili, o taip pat ja remiantis galima teigti, kad Lietuva tvirtais žingsniais siekia Europos Sąjungos vidurkį.

Visgi tam, kad situacija keistųsi į gerą, policijos pareigūnai įgyvendina įvairias prevencines priemones bei vykdo akcijas, kurių metu vairuotojus ragina KET laikytis ne dėl to, kad išvengtų baudos, o dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo.

Ir greičio viršijimas, ir mobilaus telefono naudojimas gali tapti lemiamu veiksniu, dėl kurio vairuotojas gali nespėti laiku sustabdyti automobilio arba tinkamai manevruoti atsiradus kliūčiai. Dėl to itin svarbu, kad visi automobiliu važiuojantys žmonės tinkamai pasirūpintų savo saugumu ir segėtų saugos diržą. Mat būtent tai gali sumažinti eismo įvykio pasekmes, jei automobilio suvaldyti nepavyktų.

Taip pat vairuotojai turėtų prisiminti, kad automobilio stovėjimas neleistinoje vietoje gali tapti pavojumi pėstiesiems ir dviratininkams. Jų už ne vietoje palikto arba netvarkingai pastatyto automobilio gali nepastebėti kiti vairuotojai.

Foto: Organizatorių archyvas

Ragina prisidėti visuomenę

Eismo saugumui užtikrinti priemonių imasi ne tik Kelių policija, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Direkcija rūpinasi ne tik inžinerinių eismo saugumą užtikrinančių priemonių, tokių kaip greičio mažinimo kalnelių valstybinės reikšmės keliuose, pėsčiųjų perėjų, dviračių takų, apšvietimo įrengimu ir pan., bet ir ragina prisidėti visuomenę prie saugesnės eismo aplinkos kūrimo.

Įvairioms eismo dalyvių grupėms siūloma prisijungti ir dalyvauti įvairiuose vykdomuose saugaus eismo projektuose ir akcijose, kuriose dalyviams ne tik suteikiama svarbi informacija apie saugų eismą bei eismo kultūros svarbą, bet ir sudaromos galimybės patiems išbandyti, kaip saugos diržai, kitos saugos technologijos ir atsakingas elgesys kelyje gali padėti išvengti ne tik sužalojimų, bet ir eismo įvykių.

Saugaus eismo visuomenė mokoma pasitelkus ir socialinę reklamą, o taip pat – švietėjiškas publikacijas, kuriomis akcentuojamos svarbiausios eismo Lietuvoje problemos ir aiškinama, kaip jas būtų galima išspręsti patiems eismo dalyviams. Mokoma saugiai elgtis kelyje, gatvėje, eisme, nesvarbu, ar eismo dalyvis pėsčiasis, ar vairuoja automobilį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.