Įstatymas numato, kad draudimas regreso tvarka gali išsireikalauti žalą iš avarijos kaltininko visiškai nepriklausomai nuo to, galiojo TA ar ne.
„Iš kur jūs tai ištraukėte, kad TA ir draudimas susiję? Nė viename teisės akte to nerasi, niekur neparašyta, kad draudimas be TA negalioja. Kai draudimas perkamas, juk niekas netikrina, galioja TA ar ne“, – DELFI teigė Algimantas Križinauskas, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius.
Nepaisant to, kad niekur nėra parašyta, jog civilinės atsakomybės draudimas neturint techninės apžiūros negalioja, draudimo bendrovių atstovai tikina, kad TA, norint dalyvauti eisme, yra privaloma pagal įstatymus ir indikuoja, kad automobilis gali būti naudojamas eisme bei yra techniškai tvarkingas.
„Avarijos atveju visuomet yra nustatoma, dėl kokios priežasties ji kilo. Pavyzdžiui, vairuotojas žinojo, kad automobilyje neveikia stabdžiai, bet vis tiek važiavo iš vieno kiemo į kitą, ir atsitrenkė į kitą automobilį. Draudimas gali atsisakyti atlyginti žalą arba pareikalauti regreso iš kaltininko tik tais atvejais, kai yra aiškus priežastinis ryšys tarp įvykio kilimo ir automobilio techninės būklės“, – aiškina Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų strategas.
Tirs papildomai
Draudimo bendrovės ekspertas akcentavo, kad jeigu įvyko avarija ir automobilis TA neturi, draudikai visada aiškinsis, kodėl.
„Gal tiesiog vairuotojas pamiršo ją praeiti (tokie atvejai dažniausi), taip pat iš „Transekstos“ duomenų bazės galima matyti nesėkmingų techninių apžiūrų priežastis, pavyzdžiui, nesandari stabdžių sistema ir vėliau šiuos duomenis lyginti su avarijos kilimo priežastimi“, – sakė G. Petrikas.
Su tuo, kad dažniausiai eismo dalyviai pamiršta laiku pasirūpinti TA, sutinka ir Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
„Vis tik keliuose nestinga ir tokių, kurie piktybiškai nepasirūpina transporto priemonės draudimu, technine apžiūra. Ir visi jie rizikuoja daugiau nei tik gresiančia bauda, tačiau viskas priklauso nuo aplinkybių“, – akcentavo jis.
Anot žinovo, jei automobilio techninė apžiūra negalioja, tai yra pirmasis požymis, kad reikia tirti transporto priemonės techninę būklę. Jei automobilis yra techniškai tvarkingas ir jo techninė būklė neturėjo įtakos eismo įvykiui – tokiais atvejais draudimas galioja ir mokama išmoka. Tačiau, jei avarija atsitinka, pavyzdžiui, dėl netvarkingų stabdžių ir negalioja automobilio techninė apžiūra, tuomet sprendimas dėl draudimo išmokos priimamas po papildomo tyrimo.
TA neturėjimas netrukdo
Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, aiškina, kad TA neturėjimas yra administracinis pažeidimas, tačiau tai nėra pagrindas draudikui taikyti regresą.
Anot jo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatyme numatyti konkretūs atvejai, kai galima išmokėtą sumą iš avarijos kaltininko susigrąžinti regreso tvarka.
„Pavyzdžiui, regresas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu techninis gedimas buvo eismo įvykio priežastimi. Žalos atveju draudimo bendrovės gali paprašyti TA tik kaip papildomo informacijos šaltinio dėl kaltininko transporto priemonės techninės būklės įvertinimo tiriant įvykį ir jo atsiradimo priežastį“, – aiškino jis.
Jis pabrėžė ir tai, kad draudimo bendrovė jokiais atvejais nėra atleidžiama nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, nors apsidraudęs asmuo ir pažeidė teisės aktų ar draudimo sutarties reikalavimus. Kitaip tariant, draudimas galioja visada, taip pat ir nukentėjusiam visuomet atlyginama žala.
„Visgi įstatymo numatytais atvejais, draudimo bendrovė gali prisiteisti išmokėtas sumas iš avarijos kaltininko“, – akcentavo žinovas.
Su „Kasko“ – kitaip
Visgi kitokia situacija yra su savanorišku ir papildomu „Kasko“ draudimu. Pasak R. Bieliausko, draudžiantis šios rūšies draudimu, reikia paisyti draudimo sutartyje esančių sąlygų, priešingu atveju patirta žala nebus atlyginama.
„Kasko“ atveju išmoka gali būti nemokama, jei automobilis yra techniškai netvarkingas ir jo techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykiui. Privalomojo draudimo atveju išmoką gautų nukentėjęs eismo įvykio dalyvis. Avarijos kaltininkas draudikui turėtų padengti nukentėjusiajam sumokėtą sumą“, – teigė R. Bieliauskas.
