Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Eduardas Kriščiūnas teigė, jog dažnai yra painiojamos sąvokos „aplenkti“ ir „apvažiuoti“. Anot jo, dabar vairuotojai dviratininkus dažniau apvažiuoja nei lenkia, tačiau būtent pastarąjį manevrą turėtų atlikti vairuotojai kelyje sutikę lėčiau judantį dviratininką.

Dviratininkas taip pat aiškino, jog rekomendacijų – išlaikyti 1,5 m šoninį atstumą – vairuotojai nesilaiko. E. Kriščiūnas darė prielaidą, kad tokia tendencija vyrauja tik dėl to, kad minėtas šoninis atstumas lenkiant yra tik rekomenduojamas, o be kontrolės vairuotojai, anot pašnekovo, tokio nurodymo nėra linkę laikytis.

Anot pašnekovo, automobilių vairuotojai dviratininkams dažnai parodo ir nepagarbą, kai aplenkia, o vos tai padarę – pasuka į dešinę. Anot dviratininko, toks elgesys dviratininkams kelia ir grėsmę, nes jie būna priversti staigiai stabdyti ar manevruoti.

Susiduria ir su pėsčiaisiais

Siekiant užtikrinti ne tik dviratininkų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą, E. Kriščiūnas patarė dviratininkams nevažiuoti šaligatviais, taip pat ir pėstiesiems neiti dviračių takais. Mat ir vienu, ir kitu atveju grėsmė kyla tiek pėsčiomis einančiam, tiek dviračiu važiuojančiam eismo dalyviui.

„Pažiūrėkite kas vyksta viešojo transporto stotelėje šalia Vilniaus miesto savivaldybės, ten dauguma žmonių autobusų ar troleibusų laukia stovėdami ant dviračio tako. Tai parodo ir nepagarbą dviratininkams, ir apsunkina jų eismą“, – sakė E. Kriščiūnas.

Dviratininkai nevengia pažeidimų

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pasidalino kiek kitokiomis įžvalgomis ir teigė, jog dviratininkai dažnai nepaiso Kelių eismo taisyklių (KET) bei pasirenka tai, kas jiems yra patiems patogu, tačiau nebūtinai yra saugu. Vienas tokių atvejų, kai užuot važiavę greta gatvės esančiu dviračių taku, dviratininkai vis tiek juda važiuojamąja kelio dalimi. Vairavimo instruktorė sakė, jog kartais dviratininkai ruošdamiesi varžyboms sumąsto išvažiuoti į gatves, o tai sukelia sumaištį ir vairuotojų nepasitenkinimą.

Anot O. Židovlenkovos, kelyje netrūksta ir dviratininkų, kurie ne tik nedėvi šviesą atspindinčios liemenės, bet ir važiuoja be veikiančių priekinio ir galinio dviračio žibintų. Dar viena problema – kitų eismo dalyvių įspėjimas apie planuojamus manevrus. Vairavimo mokytoja akcentavo, jog dažnai dviratininkai nepaiso ir taisyklės, kuri nurodo, kad kertant važiuojamąją kelio dalį, per perėją dviratį reikia varytis, o ne juo važiuoti.

Tiesa, pašnekovė pripažino, kad ne visi dviratininkai yra pažeidėjai, mat galima sutikti ir sektinų pavyzdžių.

Vairuotojams reikia atidumo

O. Židovlenkova vairuotojams patarė priartėjus prie dviratininko neskubėti jo apvažiuoti, o sumažinti greitį ir, išvažiavus į kitą eismo juostą bei palikus saugų šoninį atstumą, ramiai jį aplenkti. Anot jos, to nepadarius dviratininkas ne tik gali išsigąsti, bet automobilio sukeltas vėjo gūsis šį gali nublokšti nuo dviračio.

Žinoma, dviratininkai taip pat turėtų imtis atitinkamų saugumo priemonių. Instruktorės nuomone, pirmiausia jie turėtų pasirūpinti, kad būtų matomi kuo didesniu atstumu. Taip pat reikėtų dėvėti alkūnių, kelių apsaugas bei šalmą. Svarbu ir tai, kad dviratininkas laikytųsi kuo arčiau dešinio kelio krašto, kad lenkiantis automobilis jam nesukeltų pavojaus.

Galiausiai, akcentavo O. Židovlenkova, dviratininkai turėtų prisiminti kelyje esantys ne vieni. Vairavimo mokytoja aiškino, kad už lėčiau nei automobiliai judančio dviratininko, kai jo negali aplenkti kitos transporto priemonės, gali susidaryti spūstis, todėl dviratininkas turėtų atkreipti dėmesį į eismą ir, jei reikia, sustoti kelkraštyje ir praleisti greitesnius eismo dalyvius.

Eismas turi būti saugus

Kelių policijos pareigūnai priminė, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, kai šalia yra įrengtas dviračių takas – draudžiama. Jie taip pat akcentavo, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o turintiems mokyklos išduotą dviratininko pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Pareigūnai pastebėjo, jog net ir prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.

Policininkai atkreipė dėmesį, kad dviratininkai gali pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad jų dviratis yra techniškai tvarkingas. Kai kelyje nėra dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos ar kelkraščio, dviratininkams leidžiama važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, tačiau kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Visgi važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ar dviračių taku bei šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Pro pat pėsčiąjį dviratininkui leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas žmogaus judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Kiekvienas eismo dalyvis turi pasirūpinti savo saugumu, todėl dviratininkai turėtų važiuoti abi rankas laikydami ant vairo. Kaip tikino pareigūnai, pasitaiko atvejų, kai šios taisyklės dviratininkai nepaiso.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.