Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai 2018 metais užfiksavo daugiau nei 268 tūkst. greičio viršijimo atvejų bei pabrėžė, jog būtent šis veiksnys tampa bene dažniausia avarijų priežastimi.
Pareigūnai aiškino, jog greičio viršijimas užmiestyje, kur leistinas greitis didesnis, lemia daug skaudesnes pasekmes, tačiau mieste dėl šios priežasties įvyksta daugiau transporto priemonių susidūrimų, taip pat dažniau nukenčia pėstieji.
Pareigūnai akcentavo, jog vairuotojai viršydami liestiną greitį gerokai viršija saugaus greičio ribas, o tai trukdo laiku įvertinti kitas eismo saugumui įtakos turinčias aplinkybes bei tinkamai reaguoti į kelyje atsiradusias kliūtis.
Blogas pavyzdys
Itin dažnai vairuotojų įvardijama greičio viršijimo priežastis – skubėjimas, vėlavimas ar įtemptas dienos ritmas. Visgi psichologė Eglė Masalskienė teigė, jog tikroji priežastis kiek kitokia nei įvardija patys vairuotojai.
Vieną iš priežasčių, kodėl žmonės nuolat viršija greitį, E. Masalskienė įvardijo aplinkos daromą įtaką ir įpročius. Jos teigimu, itin konkurencingoje visuomenėje gyvenantys žmonės pradeda konkuruoti ne tik darbe, bet ir gatvėje.
„Žmonės net patys to nesuprasdami, įprotį konkuruoti perkelia ir į gatvę. Jie nori būti greitesni už kitus, jie lekia pro sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau, kai paklausiame, kur skubėjo ir kodėl viršijo greitį, jie nė patys to nežino. Tai tampa įpročiu, kurį dar labiau paskatina aplinka“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji akcentavo, kad būtent visuma ir nulemia, jog nemažai vairuotojų viršija greitį, mat jei žmonės masiškai pradėtų laikytis leistino ir saugaus greičio, anot psichologės, tai paskatintų daryti ir kitus. Ji pasakojo, jog į užsienio valstybes išvažiavę itin greitai prisitaiko prie ten nustatytų taisyklių ir norėdami pritapti elgiasi pagal ten galiojančias normas.
„Jei kitoje valstybėje, kurioje vairuotojai griežtai laikosi nustatytų normų, žmogus imtų viršyti greitį, staigiai ir daug manevruoti, jis liktų nesuprastas, todėl viskas kas jam lieka – prisitaikymas“, – aiškino E. Masalskienė.
Keliuose išlieja pyktį
Visgi anot psichologės, bene dažniausia priežastis, kodėl vairuotojai viršija greitį – pyktis. Ji akcentavo, jog itin svarbu vairuotojui suprasti savo emocinę būseną ir jei jis jaučiasi įsitempęs ar suirzęs, prieš sėdant prie vairo verčiau eiti pasivaikščioti ir nusiraminti. Ji pabrėžė, kad blogų emocijų perkėlimas į gatves neretai tampa skaudžių nelaimių priežastimis.
„Blogų išgyvenimų paveiktas žmogus emocijos sukurtą energiją turi atiduoti. Paprastai, tokiu atveju patartina pabėgioti, tačiau jei toks žmogus sėda prie vairo, jis tą energiją bando atiduoti spausdamas greičio pedalą, tačiau taip energija senka itin lėtai, be to, taip mažėja ir eismo dalyvių saugumas“, – pastebėjo psichologė.
Vairuoti agresyviai – neverta
E. Masalskienė paaiškino, ką vairuotojai turėtų daryti, jei blogos emocijos užplūsta prieš važiuojant ar jau sėdint prie vairo.
„Visų pirma turite paklausti savęs, kaip jaučiatės, suprasti, kaip ta emocija atsirado ir kokius veiksmus ji skatina. Jei sėdite prie vairo ir tai jus skatina vairuoti agresyviai, antras žingsnis, kurį turite atlikti – paklauskite savęs ar tai daryti verta, ar apsimoka? Galbūt galite atsipalaiduoti kitais būdais nei viršydamas greitį. Trečias žingsnis – jei žinote kitų būdų, jais pasinaudokite“, – paaiškino E. Masalskienė.
Psichologė teigė, jog kiti atsipalaidavimo būdai yra įvairūs, mat vieniems padeda muzika, kitiems vaikščiojimas, dar kitiems žvejyba ir pan. Visgi jei laiko žvejoti neturite ir reikia kuo skubiau važiuoti, psichologė patarė bent trumpam sustoti ir atlikti kelis kvėpavimo pratimus.
„Turite lėtai ir ramiai kvėpuoti. Įkvėpkite, o iškvėpimą pailginkite ir iškvėpkite itin lėtai. Būtent toks kvėpavimas paskatins įtampos mažėjimą“, – akcentavo E. Masalskienė.
Visgi anot psichologės, jei yra galimybė, susierzinusiems vairuotojams geriausia būtų bent penkias minutes nesėsti prie vairo, o pavaikščioti ir pabandyti nusiraminti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
