Papildoma transporto priemonė – papildoma atsakomybė ir rizika, teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas. Jis pastebi, kad dviratį ar paspirtuką pasirinkę eismo dalyviai neišvengia klaidų, kurios kainuoja labai brangiai – yra užfiksuota paspirtuku važiuojant sukelta žala, siekianti net 1000 eurų.
Gatvėse ir kiemuose jau fiksuojama įvykių, kai dėl neatsargaus elgesio ir neapdairumo per susidūrimą nukenčia kito asmens turtas. Lietuvos kelių policijos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič pastebi, kad alternatyvių transporto priemonių skaičius auga, tačiau ne visi jų vairuotojai laiku pasikartoja Kelių eismo taisykles – dalis eismo dalyvių nesilaiko taisyklių keliamų reikalavimų.
„Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams. O paprastų, mechaninių paspirtukų vairuotojai, taip pat riedlentininkai ir riedutininkai yra priskiriami pėstiesiems. Taigi, svarbu žinoti, kurios mechaninės alternatyvios judėjimo priemonės nekeičia pėsčiojo statuso, o kokių taisyklių turi laikytis dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai“, – pabrėžia policijos pareigūnė.
Atkreipiamas dėmesys į penkias dažniausias klaidas, būdingas kai kuriems eismo dalyviams, važiuojantiems paprastais ar elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, riedžiais ar dviračiais.
1. Ar pasirūpinote technine būkle? Intensyviai važinėjant dėvisi ne tik automobilių, bet ir alternatyvių transporto priemonių detalės. Sezono pradžia – pats tinkamiausias laikas parodyti paspirtuką, dviratį, riedlentę ar riedį meistrui. Šios transporto priemonės dažniausiai per visą žiemą stovi nejudinamos, tad pavasarį pravartu sutepti ašis, paveržti grandines, atlikti kitus techninės patikros ir smulkaus remonto darbus.
„Kad ir kokia transporto priemone naudojatės – riedlente, dviračiu, riedžiu, paprastu ar elektriniu paspirtuku – ji privalo būti techniškai tvarkinga, kaip ir gatvėmis riedantys automobiliai“, – pabrėžia A. Gimbickas.
2. Ar kelyje būsite matomi? Kaip ir dviratininkai, taip ir paspirtukų vairuotojai saugesni yra tada, kai yra lengvai pastebimi. A. Gimbickas primena, kad išriedėjus pasivažinėti dviračio ir paspirtuko priekyje turi degti baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos.
„Jeigu mėgstate važinėtis elektriniu paspirtuku ar dviračiu ir tenka judėti važiuojamąja kelio dalimi, būtina vilkėti šviesą atspindinčią liemenę arba turėti iš toli matomą atšvaitą. Nepilnamečių vaikų tėvai turėtų žinoti, kad jų vaikai privalo dėvėti šalmus, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse“, – teigia ekspertas ir priduria, kad šalmas gali apsaugoti ir suaugusius eismo dalyvius nuo pavojingų galvos traumų, kurių pasitaiko per dviratininkų, paspirtukininkų susidūrimus su automobiliais.
3. Ar abi rankos – ant vairo? Saugaus eismo ekspertai dažnai primena, kad išmanūs telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai gali atitraukti dėmesį ir blaškyti vairuotojus. Policijos atstovė M. Kazanovič pastebi, kad pavojingas įprotis naudotis telefonu vairuojant yra būdingas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir alternatyvių transporto priemonių valdytojams – išsitraukti telefoną įsigudrina riedutininkai, dviratininkai ir net paspirtukininkai.
„Dėmesį į telefono ekraną nukreipęs vairuotojas praranda budrumą ir gebėjimą staigiai reaguoti į netikėtą situaciją kelyje. Neigiamą įtaką daro ir ausinukai, pomėgis garsiai klausytis muzikos ir kitas dėmesį blaškantis užsiėmimas“, – sako M. Kazanovič.
4. Ar saugiai įveikiate pėsčiųjų perėją? Elektriniais paspirtukais ir dviračiais važiuoti pėsčiųjų perėjomis yra draudžiama. Gatvę leidžiama kirsti riedant dviračių taku arba saugiai vedant dviratį, elektrinį paspirtuką per perėją. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems ir nekelti pavojaus – važiuodami pro pėsčiuosius jie turi sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val. ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
5. Ar važiuodami išlaikote saugų atstumą? A. Gimbickas pastebi, kad dalis žalų užfiksuojama uždaruose daugiabučių kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, kai paspirtukai ar dviračiai atsitrenkia į stovinčius automobilius ir juos apgadina. Tokių incidentų žalos gali siekti nuo 40 iki 1000 eurų. Žalos neteks atlyginti pačiam tuo atveju, jei incidentą sukėlęs dviratininkas, riedutininkas, riedlentininkas, riedžio ar paspirtuko vairuotojas turi galiojantį asmens civilinės atsakomybės draudimą. Ekspertas siūlo bet kokią transporto priemonę vairuojantiems asmenims įvertinti savo vairavimo įgūdžius, manevruoti laikantis atstumo tarp stovinčių arba judančių transporto priemonių.
