„Transeksta“ atliko eksperimentą, kurio metu palygino skirtingų kartų šviesos techniką ir pabandė patobulinti seno automobilio žibintus.

LED – už kelias dešimtis eurų

Teigiama, kad naujesnių ir brangesnių automobilių žibintų skleidžiama šviesa nuo senesnių automobilių skiriasi tiek ryškumu, tiek atspalviu, tiek apšviečiamu atstumu. Statistinį vidurkį (beveik 15 metų amžiaus) atitinkančių mašinų halogeniniai žibintai greta naujos kartos LED „patrankų“ atrodo tarsi žibalinės lempos.

Kadangi LED technologijos pastaraisiais metais atpigo, internetas tiesiog knibžda pasiūlymų įsigyti H4 LED lemputes, tinkančias į senų automobilių žibintų lizdus. T. y. investavus keliasdešimt eurų, be didesnių pastangų žibintai gali šviesti kelis kartus stipriau.

Eksperimentui skirtos lemputės buvo įsigytos Gariūnų turgavietėje ir per porą minučių įmontuotos į garbaus amžiaus „Renault Espace“. Šis 23 metus eksploatuojamas vienatūris neseniai buvo įveikęs privalomąją techninę apžiūrą ir turėjo idealiai sureguliuotus žibintus. Tiesa, dėl amžiaus ir aplinkos poveikio, šviesos spindulio sklaidytuvai buvo virtę matiniais, o žibintų viduje matėsi susikaupusio kondensato lašeliai.

Turguje įsigytų LED apšvietos stiprumas – 15 tūkst. liumenų, arba beveik 7 kartus daugiau, nei halogeninės lemputės. Tai lyg ir sufleruoja, kad pakeitus šviesos šaltinius net ir seną automobilį galima priversti „matyti“ taip pat gerai, kaip ir naują, turintį kur kas tobulesnius LED žibintus. Tačiau, pasirodo, taip sprendžiama tik pusė problemos, kadangi senųjų žibintų reflektoriai ir sklaidytuvai nesuderinti su H4 LED lemputėmis. Šie šviesos šaltinio spindulį koncentruoja kitoje vietoje ir į aplinką siunčia aiškių kontūrų neturintį, kitus vairuotojus akinantį šviesos „debesį“.

Skirtumas tarp halogeno (kairėje) ir LED lemputės
Foto: DELFI

Šiuos dalykus yra užfiksavę ir lempučių gamintojai, todėl ant tokių įmonių, kaip „Osram“ ar „Philips“, gaminių pakuočių yra užrašai perspėjantys, kad juos draudžiama naudoti viešajame eisme. Be apribojimų H4 LED galima montuoti į miškuose ar laukuose dirbančią techniką.

Nepavyko net Vaidotui Žalai

Kad tokie reikalavimai nėra laužti iš piršto, buvo įsitikinta ne tik naudojant techninės apžiūros stoties žibintų patikros stendą, bet ir atlikus eksperimentą realiomis eismo sąlygomis. Vilniaus priemiesčio kelyje buvo išdėliotos iš putplasčio išpjautos ir tamsiais dažais nuspalvintos vaikų figūros, o Vaidotas Žala sėdo prie „Renault“ vairo ir turėjo įvertinti žibintų patobulinimą. Kaip ir buvo tikėtasi, trasą sportininkas įveikė be klaidų.

Antrą kartą tą patį ruožą V. Žala turėjo įveikti persėdęs į originalius LED žibintus ir naktinio matymo įrangą turintį automobilį. Šįkart pasisekė prasčiau: prasilenkdamas su netinkamas lemputes turinčiu „Renault“, lenktynininkas vieną figūrą sutraiškė.

„Prasilenkiant su „Renault Espace“ atrodė, kad jis visą laiką spigina ilgosiomis šviesomis – buvo labai nemalonu ir sunku matyti, kas yra mano judėjimo trajektorijoje“, – prisipažino V. Žala.

Saugaus eismo specialistai kaip tik tokias situacijas vadina pačiomis pavojingiausiomis: jei prasilenkiantys automobiliai vienas kito vairuotoją „apdovanoja“ netikėtai dideliu šviesos srautu, akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių. Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose. Apakintas vairuotojas 20 metrų atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės.

Spėjama, kad iki 15 proc. eismo įvykių tamsiuoju paros metu įvyksta būtent dėl vairuotojų akinimo.