Pirmiausia reikėtų žvilgtelėti į langų apiplovimo skysčio talpą. Anot žinovų, jos turinys neretai lemia tai, kad daug žmonių į specialistus kreipiasi siekdami išsiaiškinti, kodėl nuolat aprasoja automobilio stiklai.

„Svarbu išsiaiškinti, kokį langų plovimo skystį naudojate. Nors parduotuvėse pasirinkimas itin platus, dažniausiai pirkėjams siūlomos pigios ir nekokybiškos priemonės. Pirkėjai kasdien skaito maisto produktų etiketes, bet retai pagalvoja, kad svarbu pasižiūrėti ir į langų plovimo skysčio sudėtį“, – pastebi Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ Automobilių švaros centrų tinklo vadovas.

Atsižvelgti į sudėtį rekomenduojama dėl kelių svarbių priežasčių. Pigiausių gamintojų langų plovimo skysčio sudėtyje yra metanolio, o ši medžiaga yra kenksminga žmonių sveikatai. Į salono vidų langų plovimo skysčio garai lengvai prasiskverbia pro oro paėmimo angas, todėl vairuojant metanolio garai patenka ir į kvėpavimo takus.

Kokybiškas langų plovimo skystis gaminamas tik iš etanolio arba jame randami tik metanolio pėdsakai. Tai natūralus cheminis junginys, kitaip vadinamas etilo alkoholiu, kuris neturi agresyvaus poveikio kvėpavimo takams.

„Be to, kokybiškas langų ploviklis gali užkirsti kelią langų aprasojimui. Jis greičiau ištirpdo ledą ir sniegą, neleidžia užšalti stiklams. Dėl nekokybiško langų plovimo skysčio, pradėjus veikti valytuvams, neretai ant stiklų susidaro migla, kuri išnyksta savaime po kelių akimirkų. Vairuojant tamsiu paros metu, ji itin pavojinga, nes dar labiau apsunkina kelio matomumą, veikiant valytuvams“, – pasakoja specialistas.

Nekokybiški, per daug rūgštūs ar šarmingi, sudėtyje turintys acetono ar metilketono langų plovimo skysčiai turi neigiamą poveikį automobilio lakui, plastikui ir stiklams. Priekiniai automobilio žibintai sutrūkinėja ir pabąla būtent dėl netinkamo langų plovimo skysčio, o valytuvų šluotelių gumos greičiau nusidėvi. Be to, kokybiško skysčio užtenka ilgesniam laikui. Vienam efektyviam valymui kokybiško skysčio pakanka 50–100 ml, o prastesnio išnaudojami 200–300 ml.

Kilimėlių įtaka drėgmei

Didelę dalį drėgmės, lemiančios langų aprasojimą, kaupia salone esantys kilimėliai. Siekdami sumažinti drėgmės kiekį, vairuotojai medžiaginius kilimėlius keičia guminiais. Vis dėlto svarbu suprasti, kad drėgmė susikaupia tinkamai nevėdinant automobilio salono.

„Drėgmė kilimėliuose kaupiasi dėl netinkamų vairuotojo ir keleivių įpročių šaltuoju sezonu. Prieš įlipant į automobilį nuo batų patartina nusipurtyti sniegą ir purvą. To nepadarius ir įjungus šildymą, į saloną įneštas sniegas ištirpsta, o drėgmė susigeria į kilimėlį. Veikiamas šilumos, vanduo pradeda garuoti, o, praėjus laikui, kai temperatūra salone pradeda vėsti, vanduo kondensuojasi ant stiklo paviršių. Pasekmė – užrasoję automobilio langai, kuriuos nuvalyti reikia nemažai pastangų“, – aiškina specialistas.

Į guminius kilimėlius drėgmė neįsigeria, todėl juos renkasi vis daugiau vairuotojų. Galima įsigyti nanodangas, tinkančias tiek medžiaginiams, tiek ir guminiams kilimėliams. Jos sumažina sugeriamo vandens kiekį ir padidina atsparumą purvui, todėl kilimėliai lengviau išsaugomi, o langų aprasojimo tikimybė gerokai sumažėja.

Taip pat patartina sustojus bent minutei palikti atvertas automobilio dureles, nes šaltyje drėgmė greitai išsivėdina. Paprastai drėgmės kiekis automobilio salone siekia nuo 1 iki 2 litrų vandens, todėl visiškai ją panaikinti nėra paprasta. Tad rekomenduotina automobilio salono džiovinimą, kai automobilio salono kilimai ir kiti audiniai juntamai drėgni, patikėti profesionalams.

Į plovyklą – dukart per mėnesį

Šaltuoju metų laiku į automobilio saloną nuo batų patenkantis sniegas ir purvas turi daug druskų. Nusėdusios jos keičia vidaus salono paviršių spalvą ir skatina metalo koroziją. Druska kaupiasi posparniuose, ratų angose, slenksčių apačioje, durų tarpuose ir kitose sunkiai pasiekiamose vietose.

Žiemą temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių ir vėl pakilus, suaktyvėja druskos poveikis metalui. Sustabdyti prasidėjusią koroziją sudėtinga, todėl rekomenduojama reguliariai rūpintis automobiliu ir taip užkirsti jai kelią.

„Žiemą plauti automobilį patartina bent du kartus per mėnesį. Išvengti korozijos taip pat padės antikorozinės ir kėbulo apsauginės dangos, natūralus vaškas, polimerinio ar keraminio pagrindo dangos, sukuriančios apsauginį sluoksnį, atstumiantį vandenį, purvą ir druskas“, – vardija žinovas.

Prasidėjus šaltajam sezonui automobilio salone gali atsirasti ir kitų estetiką gadinančių defektų. Vienas dažniausių – ant automobilio paviršių pastebimi įbrėžimai. Neretai jų atsiranda dėl žieminių striukių ir paltų su užtrauktukais arba įvairių metalinių aprangos detalių. Įbrėžimai itin pastebimi ant odinių paviršių, vis dėlto išvengti šių defektų galima gana paprastai – impregnavus odinius automobilių salono paviršius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)