Laidos kūrėjų kalbintas Robertas Markovskis, Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento Eismo valdymo skyriaus vadovas neslėpė, kad eismo planuotojai neretai, stebėdami eismą kameromis ir reguliuodami šviesoforus, pastebi, kad prie vairo nemaža dalis vairuotojų daro viską, tik ne vairuoja.

„Startuoja per vėlai, dažnai pajudėjus pirmam automobiliui, antrojo vairuotojas dar neskuba. Naudojasi mobiliaisiais telefonais, maitina vaikus, dažosi, patys valgo – užsiima visokia veikla, atitraukiančia dėmesį ir mažinančia sankryžų pralaidumą“ – kalbėjo R. Markovskis.

Eksperimentui „Ne vienas kelyje“ reporteriai pasitelkė Lietuvos „Subaru“ klubą ir Vilniuje esančią Rinktinės bei Šeimyniškių gatvių sankryžą. Per 38 sekundžių ciklą čia, yra suskaičiavę „Susisiekimo paslaugų“ specialistai, sankryžą sugeba įveikti maždaug 15 automobilių. Nuspręsta patikrinti, kas pasikeistų, jei visi vairuotojai vairuotų, o ne „krapštytų nosį“ užsidegus žaliam šviesoforo signalui.

Eksperimento rezultatas nustebino. Sankryžą įveikė ne tik visi eksperimento dalyviai, bet ir šviesoforo signalas dar degė kelias papildomas sekundes.

„Jeigu vairuojama atidžiai, tai vienam vairuotojui išvažiuoti iš sankryžos tereikia 1,6 sek. Jeigu žmogus užsiima pašaliniais veiksmais, šitai užtrunka iki 2-2,1 sek. Kitaip tariant, sankryžos pralaidumas sumažėja 30 proc.“, – pabrėžė R. Markovski pridūręs, kad „Subaru“ klubo nariams prireikė dar mažiau laiko, tad jeigu visi kasdien važiuotų taip, kaip šio klubo nariai, sankryžos būtų pralaidesnės 40 proc.

Klysta net sparčiausi vairuotojai

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas laidos kūrėjams akcentavo ir tai, kad dažnai norėdami greičiau važiuoti, vairuotojai, sustoję prie šviesoforo, prisispaudžia prie priešais esančio automobilio užpakalinės dalies. Tačiau kartais toks veiksmas ne padės važiuoti greičiau, o, atvirkščiai, privers sugaišti daugiau laiko.

Artūras Pakėnas ir Ieva Gervinskaitė
Foto: A.Brazaičio nuotr.

„Sustoti reikia pasilikus tiek vietos, kad, esant reikalui, priešais esantį automobilį būtų galima apvažiuoti nepavažiavus atgal. Koks tas atstumas? Kad matytumėte priekyje esančio automobilio galinius ratus ant asfalto“ – aiškino A. Pakėnas.

Toks erdvės pasilikimas turi ir kitą poveikį: leidžia sankryžą įveikti didesniu greičiu, mat pajudėti iš vietos galima gerokai greičiau nei laukiant, kol vairuotojas, prie kurio buvo prisispausta, pajudės iš vietos ir tada spaudžiant akceleratorių.

Nepatinka ir draudikams

Eksperimentus prie didžiųjų miestų sankryžų vykdė ir ne viena draudimo bendrovė, kurios atstovai pripažino, kad žiūrėti, ką veikia vairuotojai laukdami žalio šviesoforo signalo, baisu. Pašaline veikla užsiima kas antras vairuotojas.

„49,7 proc. žalio šviesoforo signalo laukiančių vairuotojų didmiesčiuose nesiblaško ir toliau stebi eismo sąlygas. Tuo tarpu antra tiek vairuotojų per šį trumpą stabtelėjimą kalba ar naršo telefonu, užkandžiauja, gražinasi, kuičiasi automobilio salone. Tokios situacijos pavojingos, nes vairuotojai išsiblaško, tampa mažiau prognozuojami: jie gali tiek laiku nepajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek priešingai – staigiai „šokti“ iš vietos sukeldami avarinę situaciją. Akivaizdu, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo problema yra didelė“, – sakė Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Rugsėjo pabaigoje atlikto stebėjimo duomenimis, 10,5 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų sustoję prie sankryžų kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, 15 proc. naršo išmaniuosiuose įrenginiuose, 6,5 proc. užkandžiauja ar gurkšnoja gėrimus, net 18,3 proc. gražinasi ar užsiima kita pašaline veikla, nežiūrėdami į kelią.