Pasak vairavimo mokyklos „Autologija“ direktoriaus Kastyčio Povilaičio, vairuotojai turėtų būti pasirengę, kad rudeninis lietus vairavimo sąlygas gali pakeisti labai greitai.
„Reikėtų įvertinti ratų sukibimą su kelio danga, kur prikritę medžių lapų arba šlapia, ypač vietose, kur yra grindinys – tokiose vietose bus kur kas slidžiau.
Rudenį ypač pavojinga važiuoti yra provėžomis, nes tarp padangų ir kelio dangos gali susidaryti vandens sluoksnis ir automobilis gali pradėti akvaplanuoti, todėl suvaldyti automobilį gali būti labai sudėtinga“, – LRT.lt įspėja K. Povilaitis.
Kalbant apie ant kelio esantį vandenį, reikėtų nepamiršti ne tik savęs, bet ir kitų eismo dalyvių. Kaip pastebi Lietuvos techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, kai kuriems vairuotojams vis dar trūksta supratingumo, kad iš po ratų kylantys purslai gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir kitą vairuotoją pastatyti į labai nejaukią situaciją.
„Tai galbūt mūsų vairavimo kultūros problema, kai kelyje, kur yra dvi juostos viena kryptimi, greičiau važiuojantis aplenkia lėtesnį ir užlenda jam priešais nosį, vietoj to, kad pravažiuotų toliau ir sudarytų didesnį tarpą“, – pastebi R. Gabartas.
Jis pastebi ir tai, kad ne ką mažesnė problema dėl vandens kyla važiuojant paskui sunkvežimius. Todėl vairuotojai turėtų būti pasiruošę tam, kad sunkiasvorio transporto keliami purslai gali apsunkinti vairavimą.
Svarbu ne tik matyti
Gerai nuvalytas stiklas – pagrindinis dalykas, kuris užtikrina matomumą važiuojant blogomis oro sąlygomis, todėl pasirūpinti geromis valytuvų šluotelėmis turėtų būti vienas iš prioritetų.
„Galbūt nemažai kas galvoja, kad per žiemą valytuvų šluotelės vis tiek „susidraskys“ todėl jų keitimą geriau atidėti pavasariui. Bet jų kokybiško darbo rudenį reikia labiau nei bet kuriuo kitu metų laiku.
Nuo kelio paviršiaus kartu su vandeniu pakyla dulkių, alyvos, stabdžių kaladėlių nuosėdų „kokteilis“, todėl jei valytuvų šluotelės blogos, langų plovimo skystis nekokybiškas – iškyla problemų, kurios nepadeda geriau orientuotis kelyje“, – LRT.lt teigia R. Gabartas.
Jam pritaria ir K. Povilaitis, kuris pastebi dar vieną vairuotojų ydą, kuri tikrai nepagerina matomumo.
„Matomumas yra labai svarbus, kadangi turime ne tik matyti, bet ir numatyti tai, kas vyksta kelyje. Bet ne ką mažiau svarbu pasirūpinti, kad stiklai būtų švarūs ne tik išorėje, bet ir viduje.
Kai kurie vairuotojai skubėdami nuvalo aprasojusį stiklą ranka. To tikrai nereikėtų daryti, nes toje vietoje matomumas tampa dar blogesnis“, – pataria K. Povilaitis.
Kova su drėgme
Lietus vairuotojams gali trukdyti ne tik išorėje, bet ir automobilio viduje. R. Gabartas atkreipia dėmesį, kad drėgmė lengvai kaupiasi medžiaginiuose kilimėliuose, todėl tai gali būti rasojančių langų priežastimi. Ekspertas ragina medžiaginius kilimėlius pakeisti guminiais, nes po rudens atėjus žiemai drėgmės problema gali būti dar opesnė.
Kovoti su drėgme galima ne tik pakeitus arba džiovinant kilimėlius, bet ir pasirūpinant kitais dalykais.
„Reikėtų pagalvoti apie stiklo nuvalymą su chemija, kuri trukdytų kauptis drėgmei. Taip pat reikėtų pasitikrinti salono filtrą, ar jis nėra užsiteršęs ir netrukdo gerai oro cirkuliacijai“, – dėmesį į kitus niuansus atkreipia R. Gabartas.
Apie gerą oro cirkuliaciją salone kalba ir K. Povilaitis, tačiau priduria, kad svarbu pasirūpinti ne tik geru matomumu priekyje, bet ir gale.
„Reikėtų pasirūpinti jog tinkamai veiktų galinio stiklo šildymas. Kartais gale sėdintys keleiviai, norėdami padėti vairuotojui, pradeda valyti stiklą ir nutraukia šildymo vielutes“, – sako K. Povilaitis.
Žibintai turi veikti nepriekaištingai
Ekspertai pabrėžia, kad gerą matomumą užtikrina ne tik švarūs automobilio stiklai, bet ir teisingai veikiantys šviesos šaltiniai. R. Gabartas ragina vairuotojus po kiekvienos kelionės žibintus nuvalyti, nes ant jų susikaupęs purvas pastebimai sumažina šviesos sklaidą. Ekspertas pabrėžia, kad be pagrindinių žibintų reikėtų pasirūpinti ir papildomais.
„Nr. 1 yra žibintai, ypač dėl to, kad piko metu, rytais ir vakarais, būna tamsu ir tikrai vairuotojai susiduria su problemomis.
Tačiau didžiausiu iššūkiu taps prasidedantis rūko sezonas. Jei vasarą rūko žibintų mes nelabai pasigendame, tai dabar jų svarba išauga. Todėl būtina atkreipti dėmesį į jų reguliavimą ir pasitikrinti, ar jie veikia“, – ragina R. Gabartas.
Tačiau K. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tvarkingai veikiantys, bet ir teisingai naudojami žibintai, ypač rūko.
„Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai apibrėžta, kokiose situacijose galima naudoti rūko žibintus. Tačiau tenka dažnai pamatyti, kad sutemus vairuotojai važiuoja įsijungę gabaritinius ir rūko žibintus. Tai jau pažeidimas ir už tai gali būti skiriamos nuobaudos.
Rūko žibintus galima naudoti kaip pakaitalus, esant tam tikroms situacijos, bet jokiu būdu ne kaip pagrindinius“, – vairuotojus perspėja ekspertas.
Kalbant apie teisingą žibintų naudojimą, K. Povilaitis nori atkreipti tų vairuotojų dėmesį, kurių automobiliuose sumontuoti dienos šviesos žibintai, kurie, rudens sąlygomis gali būti nepilnaverčiai.
„Vairuotojai tiesiog atpranta naudoti žibintus, nes gamintojas pasirūpina, kad užvedus automobilį įsijungia dienos šviesos žibintai priekyje. Tamsoje arba lyjant reikėtų įsijungti ne tik dienos šviesos, bet ir artimųjų šviesų žibintus, kad jie degtų ir gale. Tokiu būdu galima apsaugoti savo automobilio galinę dalį ir būti geriau matomu kitiems vairuotojams“, – teigia K. Povilaitis.
Galiausiai, kalbant apie žibintus, ekspertas pataria, kad kai prasilenkiama su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, geriau žvilgsnį šiek tiek nukreipti į dešinę. Tokiu būdu sumažinama tikimybė būti apakintam kito automobilio žibintų, ypač kai yra tamsu ir šlapia.
