Ne vienerius metus ugniagesiu dirbantis, Kauno APGV operacinio vadovavimo skyriaus vyr. specialistas Rimvydas Paulauskas įvardijo priežastis, dažniausiai lemiančias gaisrus.
„Daugiausiai gaisrų kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Taip pat pasitaiko, kad gaisrą sukelia nesandarios degalų sistemos. Tai pagrindinės priežastys. Žinoma, būna ir padegimai, tačiau čia jau kita istorija“, – DELFI teigė R. Paulauskas.
Ugniagesys patarė, kad net ir kilus mažiausiam įtarimui dėl galimo gaisro reikia rimtai sunerimti.
„Veiksmų imtis reikėtų bet kokiu atveju, jei tik pajaučiate dūmus, svilimo kvapą. Būna, kad svyla magnetolų laidai. Nors tai ir trumpalaikis svilimas, nereikėtų jo ignoruoti. Dažniausiai laidai pasvyla, išmuša saugikliai ir tuo viskas baigiasi. Būna, kad vietoje saugiklių vairuotojai deda vielytes. Tada ir prasideda problemos, kurias mes vadiname netvarkinga elektros instaliacija“, – pasakojo ugniagesys.
Jei atviros liepsnos nėra, dideliam gaisrui galima užbėgti už akių.
„Pirminis veiksmas – jei yra galimybė atjungti maitinimo šaltinį, tai yra akumuliatorių. Tai yra pirmas vaistas. Jei jaučiate, kad laidai svyla, tai kuo skubiau atjunkite akumuliatorių. Tada gaisro galima išvengti“, – patarė specialistas.
Dyzelis, benzinas ir elektra
Per filmus dažnai kilus gaisrui automobiliai efektingai sprogsta. R. Paulauskas mano, kad realybėje tai labai retas reiškinys.
„Sprogimo galimybė yra nedidelė. Dažniausiai sprogsta padangos, kai automobilis dega atvira liepsna. Gali sprogti dujų balionas, tokia tikimybė yra, bet tai nėra faktas. Per savo netrumpą praktiką užgesinau daug automobilių – dar nė karto neteko matyti, kad be padangų dar kas nors sprogtų. Tai galioja visiems automobiliams ir nesvarbu, jis dyzelinis, benzininis ar yra dujų įranga. Jokio skirtumo nėra. Jei automobilis dega, tai dega ir nuo karščio įkaitęs dyzelinas. Žinoma, yra mažesnė tikimybė, kad patekęs ant variklio užsidegs dyzelinas. Kita vertus, jei benzinas pateks ant įkaitusių detalių, tarkime – ant išmetimo sistemos, tai liepsnos pliūpsnis bus pakankamai greitas ir praktiškai garantuotas“, –sakė specialistas.
R. Paulauskas užgesino ne vieną automobilį, kurį uždegė netvarkingas katalizatorius.
„Neretai pasitaiko, kad dėl nesandarios degalų sistemos degalais permirksta izoliacinės medžiagos, kurios kilus gaisrui lengvai užsidega. Be to, būna atvejų, kai užsikimšę katalizatoriai taip įkaista, kad jie būna net raudoni nuo karščio – tokiu atveju gali užsidegti bet kuri kita detalė. Tikrai teko matyti ne vieną atvejį, kai automobilis užsidega dėl užsinešusio katalizatoriaus“, – pasakojo R. Paulauskas.
Dega ir tie automobiliai, kurie nenaudoja skystų degalų. Tiesa, tai labiau išimtis iš taisyklės – bene visais atvejais elektromobiliai užsiliepsnoja dėl tyčinių padegimų.
„Naujuose automobiliuose yra įdiegtos geros priešgaisrinės sistemos – naujų automobilių kompiuteriai niekada neužmiega. Jis nuolat kontroliuoja automobilį ir nors vienoje grandinėje fiksuojami įtampos svyravimai ta detalė tiesiog atjungiama. Iš tiesų, apsaugos sistemų yra nemažai. Be kokiu atveju, gamintojų teigimu, baterijos neturėtų sprogti. Tas pats yra su telefonų baterijomis – jos neturėtų sprogti, bet visi žino įvairiausių variantų“, – svarstė R. Paulauskas.
Daiktai prieš gyvybę
Patyręs ugniagesys pasakojo, kad žmonės dėl daiktų rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe.
„Žmonės dėl savo daiktų neretai rizikuoja. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nėra vieno patarimo tinkančio visiems atvejams. Beje, būna atvejų, kai vairuotojai išsigąsta oro kondicionieriaus garų – kyla panika, kad automobilis užsidegė. Būna tokių dalykų, kad vairuotojai bėga nuo tokių automobilių. Bet kokiu atveju, mes niekada nerekomenduojame rizikuoti. Pirmiausia, kad kilus gaisrui išsiskiria toksinės medžiagos ir galima apsinuodyti. Yra buvę atvejų, tiesa, butuose, kai žmonės bando gelbėti daiktus ar gesinti ugnį... Tada mums belieka užgesinus ugnį ištraukti žmogų. Apsinuodijimas smalkėmis įvyksta labai greitai ir žmogus žūsta“, – sakė R. Paulauskas.
Kauno APGV atstovė Džiuginta Vaitkevičienė teigė, kad kilus gaisrui važiuojant reikia kuo skubiau sustoti.
Kaip elgtis, jei automobilis užsidegė
„Sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau. Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas. Tuomet iškvieskite ugniagesius gelbėtojus“, – patarė D. Vaitkevičienė.
Variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą.
„Siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po kelių sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Būtinai reikia pataikyti į gaisro židinį. Gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno gesintuvo gali neužtekti, paprašykite daugiau gesintuvų kitų sustojusių padėti vairuotojų“, – kalbėjo D. Vaitkevičienė.
Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, atjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.
Tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip dviejų kilogramų talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti miltelių gesintuvą.
