Pėsčiųjų perėjas tyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Buvo įvertinta 1949 perėjos, esančios valstybinės reikšmės keliuose. 1721 perėja buvo pripažinta nesaugia.
„LAKD tyrimo metu paaiškėjo, kad 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams. Kadangi didelė dalis pėsčiųjų nukenčia būtent perėjose, per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks“, – ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Nustatyta, kad 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu. Trečdalis perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka kirsti platesnę nei 8,5 metro važiuojamąją kelio dalį.
Taip pat kas penkta pėsčiųjų perėja neturi šaligatvių, pėsčiųjų takų ar dviračių takų, maždaug tiek pat perėjų apskritai yra neapšviestos ir jose neužtikrintas tinkamas matomumas. Dešimtadalis perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka eiti per daugiau nei dvi eismo juostas.
Pasak R. Masiulio, iki 2019 m. galo bus sutvarkyta 700 pėsčiųjų perėjų, per ateinančius porą metų - dar po 500. Ministro teigimu, tam prireiks 10,5 mln. eurų, o tai, anot jo, sąlyginai nedidelė suma Kelių priežiūros ir plėtros fonde. Beje, ne visos perėjos bus rekonstruotos, dalis jų bus tiesiog naikinama.
Pasak Vitalijaus Andrejevo, LAKD vadodo, didžiausios problemos yra rajoniniuose keliuose. Jis pasakojo, kad vertinant pėsčiųjų perėjas buvo skaičiuojamos ne tik jose įvykusios eismo nelaimės, bet ir tokių tikimybė.
Miestuose problemų netrūksta
Tiesa, pabrėžiama, kad tyrimas apima ne miestuose esančias pėsčiųjų perėjas, o tik valstybinės reikšmės keliuose. Nors dalis šių kelių kerta mažesnius miestus, tik dalis pėsčiųjų perėjų yra LAKD priklausančiuose keliuose. Kiek dar nesaugių perėjų yra miestuose, kur imtis veiksmų turėtų miestų savivaldybės, pasakyti sunku.
„Tikimės, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir miestai ir sutvarkys nesaugias perėjas“, – kalbėjo R. Masiulis.
Pasak jo, nesaugių perėjų pavyzdžių miestuose tikrai netrūksta. Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis dažnai pėsčiųjų perėjos įrengiamos tose gatvėse, kur važiavimo greitis yra per didelis – daugiau nei 50 km/val.
Kaip pavyzdį ministras nurodė Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, Pilaitės prospekte esančias perėjas, Kaune kritikos sulaukė Jonavos gatvėje ir Taikos prospekte esančios perėjos, Klaipėdoje – Baltijos prospekto perėjos. Dauguma jų įrengtos be saugos salelių, nors kerta daugiau nei dvi eismo juostas arba ilgesnę nei 8,5 m pločio važiuojamąją kelio dalį.
Kur blogiausios perėjos šalyje
Anot LAKD vadovo, blogiausia pėsčiųjų perėja Lietuvoje yra Gargždų rajone. Čia kelio Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai 6-ame kilometre esanti perėja įrengta greta autobuso stotelės, pėstiesiems, einantiems per kelią, tenka iš karto kirsti tris eismo juostas, neatskirtas jokia saugumo salele. Ši perėja, LAKD vertinant eismo tankį, pėsčiųjų skaičių, buvusius eismo įvykius ir jų galimybę, surinko 65 balus – daugiausiai iš visų vertintų perėjų.
Antra, pagal surinktus balus nesaugiausia Lietuvoje, perėja yra Kelmės rajone, kelio Kelmė-Tytuvėnai pirmajame kilometre.
Trečia nesaugiausia Lietuvoje perėja yra Kretingos rajone, pirmame kelio Kretinga-Rūdaičiai-Žybininkai kilometre.
Anot LAKD, nesaugių perėjų netrūksta Vilniaus, Kauno, Šilutės, Klaipėdos, Gargždų ir t.t. rajonų keliuose. Visą perėjų, kurios bus rekonstruotos per ateinančius trejus metus, sąrašą galite rasti čia.
