DELFI į prieš daugiau nei 30 metų nutiestą betono plokščių kelią išvažiavo drauge su Dakaro ralio rekordininku Antanu Juknevičium. Lenktynininkas juokavo, kad galbūt važiavimas per išsiklaipiusias, išsikilnojusias betono ploštes galės tapti lengva treniruote prieš artėjantį Dakaro ralį, tačiau neslėpė, kad vargu ar kelio prastumą bus įmanoma pajusti su jo nemenko dydžio „Toyota Land Cruiser“ visureigiu.
Visgi po pirmų kelių šimtų metrų važiuojant per betono plokščių sujungimus, A. Juknevičius tarstelėjo, kad kaži kaip važiavimas atrodytų menkesnio dydžio, kasdieniškesniu, automobiliu.
Jei norite pranešti apie eismo naujoves, problemas, turite su situacija gatvėse ir keliuose susijusių pastebėjų, kviečiame rašyti e. paštu auto@delfi.lt. Sekti daugybę automobilinių ir ne tik naujienų galite DELFI Auto feisbuko puslapyje.
Žadėjo rudenį, bet neremontuos
Garsiai apie būtinybę remontuoti kelią Vilnius–Utena prabilta 2013 m. Tąkart norėta kelią rekonstruoti pasitelkus viešąjį ir privatų kapitalą bei manyta, kad 13 metų truksiantis remontas kainuos apie 170 mln. eurų.
Visgi 2016 m. nauja Vyriausybė projektą įvertino iš naujo ir nuspręsta, kad remontui reikia naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas. Pirmojo etapo metu norėta rekonstruoti 5,5 kilometro ilgio ruožą už Vilniaus – nuo 16-to kilometro, kur baigiasi keturių juostų kelias, iki 21-ame kilometre esančios sankryžos į Nemenčinę. Remonto darbai turėjo prasidėti jau rugsėjo 1-ąją, skaičiuota, kad šiam etapui turėtų pakakti 25 mln. eurų.
Visgi šiemet liepą atplėšus pasiūlymų, skirtų pirmajam remonto etapui, vokus, konkursą nuspręsta nutraukti ir išskaidyti į smulkesnes dalis, atskirti projektavimo ir rangos darbus. Taip pasielgti nuspręsta esą dėl to, kad rangovai pasiūlė pernelyg dideles darbų kainas.
Dabar Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada, kad jeigu viskas klosis taip, kaip turėtų būti, darbai galėtų prasidėti 2019 m. pabaigoje.
Vietos gyventojai skeptiški
„Pasaulyje yra labai daug betoninių kelių, mat, nors tokio kelio statybos sąnaudos pradžioje yra didesnės, jis atlaiko apie 50 metų. Ir jeigu šis kelias būtų tiestas Vokietijoje, jis dar tikrai būtų tinkamas naudoti maždaug 20 metų, tačiau mūsiškis – tikrai labai prastos kokybės“, – važiuodamas Vilnius–Utena atkarpa konstatavo A. Juknevičius.
Anot lenktyninko, kasdienės kelionės šiuo keliu išties turi pasekmių automobilių techninei būklei. A. Juknevičiaus nuomone, kenčia važiuoklės detalės, padangos, amortizatoriai.
Tokį sportininko spėjimą patvirtino ir greta kelio esančioje degalinėje sutikti vietos gyventojai. Dalis jų nė nežinojo, kad rudenį remonto darbai Vilnius-Utena kelyje dar neprasidės.
„Baisus kelias, siaubas. Kiekvieną dieną tenka važiuoti į darbą ir iš darbo. Ir automobilį tenka dažnai taisyti. O tie kalneliai susidarantys – vos iš kelio neišlėkiau. Labai laukiame remonto, bet, jeigu dar kelio remontas atidedamas, gal tik pensijoje sulauksime geresnio kelio“, – sakė dujomis automobilio baką pildžiusi pašnekovė.
Jos žodžiams pritarė ir kitas degalinėje sutiktas vairuotojas. Pasak jo, kelią tvarkyti tikrai seniai reikia. Dar vienas pašnekovas buvo nusiteikęs skeptiškai. Anot jo, kelio remonto tikėtis beprasmiška.
„Kas gi jį remontuos? Galbūt po kokio dešimtmečio“, – svarstė vyras.
Priežiūra brangsta
1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, mat danga yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
Anot A. Juknevičiaus, vargu ar galima tikėtis, kad šio kelio remontas galėtų valstybei kainuoti mažiau, mat dangą jame reikia keisti iš esmės. Antra vertus, kelerius metus atidėliojamų darbų būtina imtis kuo greičiau: ne tik dėl to, kad kelias tarptautinis, bet ir dėl vietos vairuotojų saugumo.
