Artūras Pakėnas, VšĮ „Amplius LT“ vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas, sakė, kad analogiškų situacijų, kai vienas automobilis stoja prie pėsčiųjų perėjos kažko praleisti, kitas – lekia toliau, pastebi važinėdamas gatvėmis, tačiau ne itin dažnai.
„Mokiniams iš karto pasakoma, kad jeigu jie tokioje situacijoje nesilaikys taisyklės, kuri nurodo, kad jei vienas automobilis sustojo, kitas privalo taip pat sustoti, tą akimirką jų vairavimo egzaminas pasibaigs. Kategoriškai. Nes tai yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot eksperto, vietos svarstymui, kaip turėtų elgtis vairuotojai, nėra. KET aiškiai apibrėžta, kad jeigu vienas automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti žmogaus, kitas privalo padaryti tą patį.
„Jokių kitų variantų, kaip elgtis, nėra, net svarstyti nėra apie ką. Tačiau tokių avarijų, kai greta važiuojantis vairuotojas nesustoja, arba nesustoja tas, kuris važiuoja iš paskos, vis dar tebėra“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Jis pasakojo, kad yra ne kartą tekę spausti stabdžių paminą iki dugno tada, kai prie vairo sėdėdavo būsimas vairuotojas, mat jis nespėdavo žvalgytis ir nepamatydavo, kad į pėsčiųjų perėją išeina žmogus.
„Tačiau čia yra nepatyręs vairuotojas, jis stebi tik save ir savo mašiną. O patyręs vairuotojas turi matyti plačiai, matyti, kas važiuoja šalia, kas vyksta aplink. Deja, dalis vairuotojų yra prastai paruošti ir važiuoja įsitempę, išsigandę, nemato net to, kas vyksta priešais nosį. Tokiam vairuotojui užtenka, kad susidarytų nepalanki situacija, ir tuojau įvyksta nelaimė“, – pasakojo ekspertas.
Reikia ne vienadienių akcijų
Visgi šiandien KET neapibrėžia, kokiu greičiu turėtų važiuoti vairuotojas tada, kai pastebi pėsčiųjų perėją. Esamame apibrėžime nurodoma, kad privaloma praleisti pėsčiąjį tada, kai šis jau yra įžengęs į perėją, tačiau jei perėja tuščia, prievolės sumažinti greitį nėra. Antra vertus, A. Pakėnas įsitikinęs, kad gatvėse nepakanka kontrolės, mat už pėsčiųjų nepraleidimą perėjoje yra numatyta ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
„Kontrolė virsta parodomosiomis akcijomis: pastovės tris dienas prie perėjų, pamojuos vėliavėlėmis, nors iš tiesų turėtų tris metus kasdien būti dirbama greta perėjų. Akcijos yra per silpnas ir neefektyvus atsakas, mat problema didelė, o visuomenę pakeisti nėra lengva“, – pažėrė kritikos ekspertas.
Jis priminė ir kitą eismo įvykį, kai T. Narbuto gatvėje Vilniuje, pėsčiųjų perėjoje, buvo mirtinai partrenkta mergina. Tąkart eismo įvykį taip pat sukėlė išsiblaškiusi automobilio, važiavusio antrąja eismo juosta, vairuotoja, nesustojusi, nors pirmoje juostoje automobilis buvo sustojęs praleisti pėsčiosios.
Pasigenda pareigūnų dėmesio
Silvestras Dikčius, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas, pastebi, kad šiemet netrūksta eismo įvykių, kuriuose nukentėjo pėstieji, einantys perėjomis. Jis sutiko, kad eismo dalyvių kontrolė pėsčiųjų perėjose turėtų ir galėtų būti didesnė.
Pašnekovas DELFI pasakojo, kad dar pavasarį asociacija išplatino visoms Lietuvos vairavimo mokykloms kreipimąsi ir paprašė, kad instruktoriai, mokydami būsimus vairuotojus, pabrėžtų, kad artėjant prie perėjos jie turėtų atleisti akceleratorių, nesvarbu, kad nemato žmogaus perėjoje ar greta jos.
„Sulaukėme reakcijų, kad esą vairuotojai taip ir mokomi. Tačiau realybėje matome, kad tas mokymas, jei jis ir buvo, yra greitai pamirštas. Perėja tapo ta vieta, kurią vairuotojas stengiasi kuo greičiau įveikti, nesvarbu, kad pėstysis šalia. Yra ir analogiškų atvejų, kai vienas automobilis sustoja, kitas – važiuoja toliau“, – sakė S. Dikčius.
Pašnekovas akcentavo, kad kalbant apie tokius atvejus, pasigendama policijos pareigūnų dėmesio ir didesnės kontrolės tam, kaip laikomasi galiojančių Kelių eismo taisyklių.
„Čia reikėtų ne vienkartinių akcijų, o nuolatinės kontrolės, kuri duotų rezultatą“, – įsitikinęs S. Dikčius.
