Tokia tvarka galiotų pažeidimams, užfiksuotiems specialiais įtaisais, pavyzdžiui, greičio matuokliais.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad tai leistų reaguoti į menkesnius pažeidimus. Anot jo, šiuo metu tolerancijos riba, kuomet neišrašomos baudos už greičio matuoklių užfiksuotus pažeidimus, yra didesnė, automatizavus sistemą ją bus galima nuleisti.
„Vis tiek mes kalbame apie eismo keliuose saugumą – kas labiau didina saugumą keliuose: jeigu mes nubaudžiame tuos, kurie viršija daugiau negu 10 kilometrų per valandą, nors jie susimoka ir minimumą, ar nubaudžiame tiktai vieną, viršijusį 30 kilometrų per valandą, ir jam skiriame didesnę nuobaudą?“, – svarstė E. Misiūnas.
Pateiktus įstatymų projektus dar turės svarstyti Seimas.
Automatinio baudų išrašymo Vyriausybė imasi baiminantis, kad plečiant greičio matuoklių tinklą pareigūnams bus sudėtinga apdoroti augančių pažeidimų skaičių. Ministras sakė, kad jau dabar matuokliai užfiksuoja daugiau pažeidimų nei išrašoma baudų.
„Štai yra veikiantys matuokliai, bet važiuokite ir viršykite prieš greičio matuoklį 10 kilometrų, niekada nesuveiks, viršykite iki 20 kilometrų, nesuveiks, yra tiek asmenų, važinėjančių tokiu greičiu, kad nėra galimybės apdoroti tiek informacijos, dėl to nustatyta riba virš 20 ar bet virš 30 kilometrų“, – aiškino E. Misiūnas.
Pernai duomenys į Administracinių nusižengimų registrą buvo teikiami iš 182 sistemų. Vyriausybė planuoja, kad 2020 metais vien stacionarių greičio matuoklių skaičius išaugs iki 400-ų, o dar 25-iuose Lietuvos kelių ruožuose bus matuojamas vidutinis greitis.
Įstatymų projektus pateikusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad automatizavus baudų išrašymą nuo techninio darbo bus atitraukti 200 policijos pareigūnų visoje Lietuvoje.
Vyriausybė pasiūlė numatyti galimybę procesinius dokumentus asmenims siųsti ir elektroniniu paštu, jeigu žmogus jo adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose.
Kasmet dėl greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų yra pradedama daugiau kaip 200 tūkst. tyrimų.
Administracinių baudų išrašymo automatizavimui reikės apie 380 tūkst. eurų. Šiuos pinigus planuojama skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Ministrų kabinetas siūlo numatyti, kad už antrą kelių eismo taisyklių pažeidimą automatiškai pažeidėjui būtų siūloma mokėti minimalią baudą – šiuo metu skiriama didesnė bauda. Tuo tarpu prasižengusiesiems pirmą kartą ir toliau būtų siūloma mokėti pusę minimalios baudos.
Vyriausybė taip pat pasiūlė atsisakyti praktikos atimti vairuotojo pažymėjimą, kai vairuotojams yra taikomos nuobaudos. Draudimas vairuoti galiotų, tačiau pats dokumentas nebūtų paimamas, kadangi nuo šių metų liepos vairuotojams nebereikia su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo.