Tai negalioja visiems kitiems skysčiams, kaip variklio, pavarų dėžės tepalai, aušinimo ar stabdžių skysčiai. Ekspertai primygtinai rekomenduoja laikytis gamintojo nurodymų, nes kitaip kelionė gali baigtis skaudžia nelaime.

Freonas nekeičiamas

DELFI gavo skaitytojo laišką. Vairuotojas pasakoja, kad jau 11 metų važinėja su 1997 metų gamybos automobiliu ir nė karto nekeitė freono, o kondicionierius puikiausiai veikia. Tas pats su stabdžiais – vyras sako, kad nė karto nekeitė stabdžių skysčio ir nebuvo jokių problemų, nors interneto portaluose ir „Youtube“, anot skaitytojo, netrūksta patarimų keisti tiek vieną, tiek kitą kas keletą metų.

Specialistai sutinka, kad freono nei papildyti, nei keisti nereikia. Jei freonas dingsta, tai problema yra sistemoje.

„Aš manau, kad freono keisti nereikia. Jei yra reikalas, reikia jį papildyti, tačiau svarbiausia yra nustatyti priežastį, kodėl jo trūksta“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Saugirdas Pukalskas.

„Iš esmės freono keisti nereikia ir papildyti jo nereikia – jei sistema tvarkinga, freono kiekis nesikeičia. Juk namuose šaldytuvas veikia lygiai tokiu pačiu principu ir niekas nekiša nagų, jei viskas veikia. Lygiai tas pats su automobiliais. Sistema arba šaldo, arba nešaldo. Jei sistema nesandari, tada atliekamas freono papildymas, tačiau tai reiškia, kad sistema jau yra netvarkinga. Žmonės galvoja, kad freoną reikia papildyti ir tai yra normali operacija, tačiau iš tiesų freonas niekur neturėtų dingti“, – paaiškina automobilių serviso tinklo „Flix Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.

Keisti freono įprastai nereikalauja ir automobilių gamintojai.

„Gamintojų yra aiškiai nurodyta, kada reikia keisti eksploatacinius skysčius. Būna, kad rekomenduojama antfrizą keisti kas 50 tūkst. km, stabdžių skystį – kas dvejus metus. Visi gamintojai nustato intervalus ir visus skysčius reikia keisti. Tiesa, freonas į šią kategoriją nepatenka ir man neteko matyti, kad gamintojas rekomenduotų pakeisti freoną. Freono nereikia nei keisti, nei papildyti, jei sistema yra sandari, o visi kiti eksploataciniai skysčiai – tepalai, antifrizas, stabdžių skystis, pavarų dėžės tepalas, reduktoriaus tepalai – turi nustatytus gamintojų reikalavimus, kiek kiekvienas skystis tarnauja“, – sako V. Paškauskas.

Liūdnos pasekmės

Freonas šiuo atveju yra išimtis iš taisyklės. Jei freono savybės nesikeičia, tai skysčiai laikui bėgant nuo intensyvaus naudojimo praranda savo savybes.

„Tiesiog keičiasi tepalo savybės. Dabar tepalai turi aibę priedų, kurie pagerina jo įvairiausius parametrus. Visai tai sensta ir praranda savybes, o tada jis tinkamai neatlieka savo funkcijos. Dėl ir variklis greičiau dyla, užsiteršia, prasideda įvairiausios problemos. Taip, automobilis važiuos, bet klausimas, kiek jis važiuos? Aš pats esu girdėjęs, kad taksistai, tarkime, su „Toyota Prius“ važiuoja po 50 tūkst. km ir nekeičia alyvos, bet jie žino, kad tą automobilį parduos ir viskas. Tiesiog automobilis nuvaromas iki pat pabaigos. Jam visiškai nesvarbu, kokia bus ta automobilio būklė“, – teigia S. Pukalskas.

Nekeičiant stabdžių skysčio apskritai kyla reali grėsmė.

Foto: Gamintojo nuotr.

„Sistemoje kaupiasi drėgmė, o drėgmė gali padaryti taip, kad intensyviai stabdant skystis pradės virti. Drėgmė tai yra vanduo, o jei vanduo pradės virti susikaups garai ir bus garų kamštis, o stabdžiai staiga dings. Kita vertus, dėl vandens stabdžiai gali žiemą užšalti. Gerai, mes galime važinėti iki tam tikros ribos, kol nėra ekstremalių sąlygų, bet jei kažkas nutiks, gamintojas jau nebus už tai atsakingas, nes jūs netinkamai prižiūrėjote automobilį“, – paaiškina S. Pukalskas.

Tiesa, specialistai sutinka, kad gamintojai pasilieka tam tikrą rezervą, nes neįmanoma nustatyti, kokiomis sąlygomis bus eksploatuojamas kiekvienas automobilis.

„Nėra vienodų sąlygų, o gamintojas, žinoma, turi tam tikras protingas ribas ir neleidžia visiško alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių susidėvėjimo. Jei kažkas nori nekeisti alyvos, tai reikia nuolat žiūrėti jos būklę – tirti oksidacines, kitas savybes. Jei kažkas sugebėtų imti tokius mėginius, stebėti visų skysčių būklę, tai puiku, valio, labai gerai. Bet kas tuo užsiima? Bus daug daugiau išlaidų, nei atlikti techninę priežiūrą, kaip nurodo gamintojas“, – konstatuoja S. Pukalskas.