Lietuvoje kone kas antram gyventojui priklauso po transporto priemonę: 2018 m. gegužės 1 d. duomenimis, šalyje yra 1,355 mln. lengvųjų automobilių, o gyventojų – 2,872 mln.
Lietuva yra tarp lyderių ir kitoje srityje – automobilių amžiaus. Tik čia lyderystė – jau ne tokia džiugia prasme. Daugelis iš šalyje perkamų automobilių yra naudoti, o vidutinis asmeninio transporto amžius siekia 15 metų.
Du trečdaliai įvežamų automobilių – senesni nei 10 metų
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo. Didėja ne tik šalies vidinėje rinkoje įvykusių sandorių skaičius, bet ir prekyba importuotais automobiliais – iš užsienio (įprastai Italijos, Prancūzijos bei Vokietijos) pastoviai registracijai įvežamų transporto priemonių pardavimai. Pastarieji pirmąjį 2018 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., augo 5,3 proc.
Beveik 46 proc. iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių buvo 11–15 m. amžiaus. Apie 20 proc. – 16 metų ir dar senesni. 2017 m. šalyje įregistruoti 155 tūkst. naudotų ir 25 tūkst. naujų lengvųjų automobilių.
Populiariausi Lietuvoje yra naudoti „Volkswagen“ markės automobiliai – jų šalyje užregistruota net apie 320 tūkst. Paties populiariausio „Passat“ modelio – net 94 tūkst. Tokia statistika, pasak „Autoplius.lt“ plėtros vadovo M. Buzelio, atsispindi ir pardavimų rinkoje – kiekvieną mėnesį „Volkswagen“ modelių parduodama žymiai daugiau nei kitą prekinį ženklą turinčių automobilių.
Naudotų automobilių amžius bei neretai fiksuojama didelė rida leidžia daryti prielaidą, kad per savo dešimties ar daugiau metų gyvenimą automobiliai galėjo patekti į didelius eismo įvykius, o nekokybiškas remontas dar labiau sumenkina jų saugumą.
Tai gali būti viena priežasčių, kodėl Lietuva nežiba eismo saugumo statistikoje. Lyginant 2016 m. duomenis, Lietuva pagal žuvusiųjų keliuose skaičių 1 milijonui gyventojų (66) gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (50). Geriausiai šioje srityje atrodo Švedija – čia milijonui gyventojų teko 27 žuvusieji.
100 proc. patikrinti neįmanoma
Internete galima rasti ne vieną naudotų transporto priemonių patikimumo gidą, tačiau jie naudingi tik teoriškai ir šimtu procentu neatsakys, ar norimas įsigyti automobilis bus patikimas, ar ne. Tą labiausiai lemia pirmųjų savininkų eksploatacija, priežiūrai skirtas laikas ir lėšos.
Ne mažiau svarbi yra ir paties automobilio konstrukcija – jeigu jis buvo pakliuvęs į eismo įvykį, ar remontas po jo buvo atliktas kokybiškai.
„Renkantis dėvėtą automobilį daugiausia dėmesio reikėtų kreipti į pagrindinius mechanizmus – variklį ir transmisiją, elektronikos prietaisų veikimą bei įsivertinti konstrukcinių elementų būklę. Kartais net ir nusipirkus transporto priemonę su variklio defektu, problemą galima išspręsti pakeitus keletą detalių ar patį variklį, tačiau pažeisti laikančiosios konstrukcijos elementai bet kokią transporto priemonę paverčia mirties spąstais ant ratų“, – sako M. Buzelis.
Norint savo jėgomis patikrinti perkamą automobilį, reikalingas labai didelis žinių bagažas, tad rinkos specialistas pataria geriau pasikliauti servisų meistrais. Už nuodugnią patikrą sumokėta 50 eurų ar panaši suma gali atsipirkti, jei specialistai atras paslėptą defektą, vėliau galintį kainuoti keliskart didesnę sumą.
„Tik su servisų specialistų pagalba bus galima kruopščiai apžiūrėti automobilio dugno būklę, nustatyti galimus skysčių prasisunkimo taškus, patikrinti elektronikos sistemų darbą“, – pataria M. Buzelis.
Tačiau net ir nuodugni apžiūra negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės. Į automobilio variklį ar pavarų dėžę juk neįlįsi – pirkimo metu šie mechanizmai gali veikti puikiai, tačiau vos nuvažiavus kelis šimtus kilometrų ima ir sustoja. Nuo tokių netikėtumų apsaugoti gali tik naujo arba kelerius metus naudoto automobilio pirkimas, kurį eksploatavo vienas savininkas ir kurio pardavėju galite pasitikėti.
Vis dažniau įsigyjama skolinantis
Vis daugiau naujų ar minimaliai dėvėtų automobilių Lietuvoje nuperkama ne iškart sumokėjus visą sumą, o ją išskaidžius dalimis – išsimokėtinai. Specializuotų paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas teigia, kad tam įtaką turi besikeičiantis žmonių požiūris tiek į paskolas, tiek į pačius automobilius.
„Daugelis žmonių gali nusipirkti automobilį už 1–2 tūkst. eurų, tačiau už tiek išeina tik keliolikos metų amžiaus transporto priemonė su nežinoma istorija. Todėl vis dažniau pasirenkama alternatyva – ne kelis metus taupyti, o iškart įsigyti naujesnį, brangesnį ir kokybiškesnį automobilį išsimokėtinai. Tokia investicija atsiperka, nes vėliau nereikia ieškoti šimtų ar net tūkstančių eurų, reikalingų remontui“, – teigia R. Norvilas.
Naujesnio automobilio įsigijimas brangus atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Galvojant apie ateitį, matoma finansinė tokio sprendimo nauda: naujesnį modelį remontuoti tenka rečiau, degalų jis vartoja mažiau ir, žinoma, yra patogesnis bei saugesnis. Kaip rodo „Bigbank“ duomenys, vidutinė vartojimo paskola automobiliui įsigyti siekia beveik 5 tūkst. eurų, ją, atsakingai susiplanavus finansus, grąžinti galima per 5 metus.
Dar iki priimant sprendimą įsigyti automobilį, specialistas pataria apsispręsti dėl išsimokėjimo būdo – ar tai būtų lizingas, ar paskola. Pirmuoju atveju yra būtinas automobilio įkeitimas lizingą išduodančiai bendrovei, todėl realiu transporto priemonės savininku išlieka ji iki sutartos sumos išmokėjimo.
Apsisprendus dėl įsigijimo būdo, R. Norvilas rekomenduoja kreiptis bent į tris finansų institucijas – įvertinti jų siūlomas palūkanas, sutarties sudarymo mokesčius ir kitus kintamuosius, juos palyginti ir tik tada priimti sprendimą.
Specialistas siūlo įvertinti ir savo galimybes. Mokamų paskolų suma neturėtų viršyti 40 proc. šeimos pajamų, tačiau automobiliams kartais prireikia ir neplanuotų išlaidų – pavyzdžiui, perkant naujas padangas. Tokiems pirkiniams reikia turėti finansinį rezervą.
