Paulius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) prisistatė, kaip buvęs vieno automobilių nuomos punkto darbuotojas. Tai, ką papasakojo vaikinas, turėtų sukelti rimtą nerimą kiekvienam žadančiam išsinuomoti automobilį.

„Praktika labai paprasta, bet efektyvi. Potencialiems klientams už mažą kainą yra pasiūlomi naujausių metų automobiliai. Susigundę tokiu pasiūlymu, žmonės išsinuomoja automobilį, pasirašo sutartį, kurioje įsipareigoja apmokėti franšizės mokestį, jei besinaudojant, automobilis bus apgadintas“, – pasakoja vaikinas.

Pagal nuomos bendrovių sutartis, prieš pasiimant automobilį klientas turi galimybę jį apžiūrėti ir nufotografuoti jau esamus defektus. Štai šioje vietoje, pasak Pauliaus, ir prasideda tikrasis žaidimas.

„Automobilis jau būna apgadintas, todėl vadinamąją „aukų auditoriją“ sudaro užsieniečiai, kurie palikę šalį turi mažiau galimybių bandyti aiškintis arba tiesiog nėra linkę konfliktuoti ir ieškoti teisybės, bei žioplesni lietuviai, kurie dėl aplaidumo arba dažnu atveju, tai taip pat nuomotojų gudrybė, dėl šiek tiek nešvaraus automobilio nepastebi esamų pažeidimų ir jų tiesiog neužfiksuoja“, – aiškina vaikinas.

Kas būna po to, nesunku atspėti. Pauliaus teigimu, visa apgaulės sistema veikia nepriekaištingai, todėl klientui įrodyti, kad tai ne jis apgadino automobilį, praktiškai neįmanoma.
Automobilių stovėjimo aikštelė (asociatyvi nuotr.)

„Vėliau, atidavę automobilį vairuotojai gauna pranešimus, kad po įmonės darbuotojų apžiūros yra rasti pažeidimai bei nuo jų sąskaitos nuskaičiuojama franšizė. Be nuotraukų apgauti žmonės negali įrodyti, kad tai ne jų kaltė – nuomotojai laimi“, – teigia vaikinas.

Pasak Pauliaus, atsirinkti potencialias aukas nėra labai sunku.

„Pradėjęs dirbti, pradedi pastebėti. Matai, kad išsiblaškę, nelabai supranta sutarties sąlygų, tai tokie žmonės yra lengvas grobis. Darbas reikalauja ir gero psichologo įgūdžių, bet viskas ateina su laiku“, – sako praeityje pats žmones mulkinęs vaikinas.

Paklaustas, ar visi įmonės darbuotojai žino ir užsiiminėja tokia veikla, Paulius tik šypteli.

„Visi žino. Už tai yra mokamos premijos, o ir darbo nesinori prarasti“, – sako vaikinas.

Vartotojų teisės fiksuoja

DELFI susisiekus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), ši informavo, kad gauna vartotojų skundų dėl automobilių nuomos paslaugas teikiančių bendrovių galimai nepagrįstai nuskaičiuojamų pinigų už automobiliui padarytą žalą.

„Pažymėtina, kad minėti skundai Tarnyboje nėra dažni, tačiau per 2018 metus Tarnyba jau gavo apie 8 panašaus pobūdžio vartotojų skundus. Tarnybai pateiktuose skunduose vartotojai dažniausiai nurodo, jog apie galimai automobiliui padarytą žalą sužino praėjus kelioms ar net keliolikai dienų nuo automobilio nuomos pabaigos, o grąžinus automobilius į nuomos punktus, jie nėra apžiūrimi arba apie galimai padarytus pažeidimus vartotojai automobilio atidavimo metu net nėra informuojami“, – rašoma laiške.
Automobilių stovėjimo aikštelė (asociatyvi nuotr.)

Įrodymai – vienintelė išeitis

„Vartotojas, manantis, jog jo teisės buvo pažeistos vadovaujantis LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Prie prašymo svarbu pridėti paslaugų pirkimo-pardavimo dokumento kopiją bei vartotojo prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su pardavėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti panašaus pobūdžio ginčų, prieš sudarant sutartį su automobilių nuomos bendrove, vartotojui ypač svarbu pasinaudoti patikrinimo teise bei įdėmiai apžiūrėti automobilį, taip pat rekomenduojama padaryti nuotraukų arba nufilmuoti automobilio būklę.

Taip pat pažymėtina, jog ir grąžinę automobilį į nuomos punktą vartotojai turėtų įvertinti automobilio būklę bei ją užfiksuoti nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje. Priešingu atveju, kilus ginčui, gali būti sudėtinga nustatyti automobilio pažeidimų kilmę bei objektyviai įvertinti, dėl kieno kaltės automobiliui atsirado žala ir kas ją turi atlyginti“, – aiškina VVTAT specialistai.

Teisininko patarimas

Advokatas Tomas Vagnorius į tokius pasakojimus apie nešvarius nuomotojų darbelius žiūri skeptiškai, tačiau neatmeta galimybės, kad tokia veikla iš tiesų gali būti vykdoma.

„Šiaip man kelia abejonių, ar tikrai tai yra daroma sąmoningai ir sistemingai bandoma pasipelnyti.
Tokiu atveju, maži pažeidimai, tokie, kaip akmens įbrėžimas ir panašiai, turėtų būti priimama kaip nuomotojo rizika. Tai pačios įmonės prestižo klausimas, ar verta gadinti savo reputaciją dėl vieno mažo įbrėžimo“, – sako advokatas.
Automobiliai

Specialistas spėja, kad greičiausiai yra naudojamas toks variantas, kai yra susirenkamos franšizės iš daugelio žmonių ir tik tada automobilis yra remontuojamas.

„Fiksuoja daugybinius pažeidimus ir vėliau, pagal tuos duomenis, susiremontuoja už visus jau padarytus pažeidimus. Tada nauda būtų tokiu atveju, jei ant pavyzdžiui variklio dangčio 2-3 įbrėžimai, remontuoja vieną detalę, o franšizę susirenka iš kelių žmonių, tai tokia veikla garbės tikrai nedarytų“, – teigia T. Vagnorius.

Kaip ir vartotojų teisių tarnyba, advokatas pataria prieš pradedant naudotis automobiliu surinkti kuo daugiau vaizdinės informacijos apie transporto priemonės būklę.

„Suprantama, kad norint apsisaugoti nuo tokių atvejų, reikėtų pačiam labai nuodugniai apžiūrėti automobilį prieš jį pasiimant iš nuomos punkto ir jeigu kyla bent kažkokių abejonių, reikia fotografuoti ar net filmuoti.

Normaliai nuomotojas turi pateikti švarų automobilį. Jei jis yra nešvarus, sutartyje taip ir pažymėkite. Nes jei vėliau turėsite kažkokių priekaištų, faktas, kad automobilis buvo nešvarus atneštų jums naudos“, – aiškina T. Vagnorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)