Portalo, kuriame skelbiamas pirminis straipsnis, darbuotojai tai išbandė savo kailiu – ne išimtis ir pats straipsnio autorius. Taigi, iš patirties galima teigti, jog incidento dažniausiai galima laukti praėjus kelioms minutėms nuo tos akimirkos, kai aktyvuojama adaptyvi vairavimo kontrolė ar įjungiamas eismo juostos priežiūros režimas.
Viskas tarsi einasi kaip per sviestą, tačiau staiga į jūsų juostą įvažiuoja kitas automobilis ir jūsų transporto priemonė persijungia į krizės režimą – išpila devintas prakaitas ir apima visi kiti nemalonūs su staigiu stresu siejami fiziologiniai pojūčiai. Ir visai nereikia būti išbandžius tokią būseną asmeniškai – nesunku įsivaizduoti, kad staiga supanikavęs vairuotojas situaciją gali iš nemalonios akimirksniu paversti tiesiog tragiška.
Eismo juostos laikymosi sistema taip pat turi savų subtilybių. Klaidinantys kelio žymėjimai ar nepalankios oro sąlygos (pavyzdžiui, snygis) gali sukelti nemenką pavojų. Didžiausia bėda, neatsiejama nuo technologinių sprendimų, yra ta, kad vairuotojui kone prievarta įperšamas pasyvus vaidmuo – jam tarsi leidžiama nebesukti galvos.
Taigi, kas nutinka, kai technologija nesuveikia taip, kaip turėtų? Idealiai susiklosčius aplinkybėms, vėlgi išsigąstate, suprakaituoja delnai, tačiau netrukus automobilio kontrolę perimate į tas pačias suprakaitavusias rankas ir viskas stoja į savo vietas. Deja, blogiausiu atveju, jus galite tiesiog nulėkti nuo kelio ar susidurti su kita transporto priemone.
Paaiškėjus, kad automobiliai, kuriuose įdiegta dalinė ar absoliuti autonomiško vairavimo sistema, vis patenka į bėdą, Jungtinių Valstijų nacionalinė transporto priemonių saugumo taryba (NTSB) padarė išvadą, kad automobilių gamintojai privalo stengtis labiau, užtikrindami, jog vairuotojai teisingai ir saugiai naudoja tokias funkcijas.
„Tesla“, kuriai teko „garbė“ atsidurti net dviejų NTSB tyrimų epicentre dėl tragiškų avarijų, į kurias pateko jos gaminami ir „Autopilot“ funkciją turintys automobiliai, pripažįsta, kad vairuotojams pernelyg atsipalaiduoti nevalia, ir sako, kad rankos turėtų nesitraukti nuo vairo. Žinoma, atsirado vairuotojų, kurie pasiryžę pergudrauti sistemą – prie vairo jie pritvirtina buteliuką vandens ar apelsiną, ir jutikliai patiki, jog rankos ten, kur ir turi būti.
„Tesla“ iš esmės siūlo jutiklį, kuris demaskuoja, ar jūsų rankos ant vairo, ar ne. Jeigu kurį laiką jutiklis ant vairo rankų neužfiksuoja, pirmiausia pasirodo vaizdinis perspėjimas, tada garsinis, o galiausiai automobilis pradeda lėtėti. Toks etapas trunka apie 10 sekundžių. Važiuojant 110 kilometrų per valandą greičiu, per tiek laiko gali nutikti daug kas“, – sako „Gartner Inc.“ ekspertas Mike‘as Ramsey‘is.
Kaip rašo „Bloomberg“, NTSB sako, kad „Tesla“ šiuo metu pluša prie kol kas neįvardyto patobulinimo, kuris neleis taip paprastai pergudrauti pagalbos vairuojant sistemų. „Jie davė suprasti, kad jau pasiekė progreso ir šiuo metu ruošia daugiau naujovių“, – teigia agentūros atstovas Peteris Knudsonas ir akcentuoja, kad NTSB tyrėjai glaudžiai bendradarbiauja su „Tesla“ techniniu personalu.
Viena iš saugumo priemonių, sukurtų „General Motors“ ir „Subaru“, yra infraraudonųjų spindulių kameros, fiksuojančios vairuotojų akių ir galvos judesius. Galėdamas pastebėti, kai žmogus ketina nusukti akis nuo kelio ir įbesti jas į savo išmanųjį, automobilis gali į tai atitinkamai reaguoti.
Nepaisant to, toks technologinis sprendimas pačios problemos, jog tariama pagalba vairuotojui iš tikrųjų bukina jo dėmesį, neišsprendžia. Tyrimai atskleidė, jog net ir labai atidūs vairuotojai lėčiau sureaguoja į stresines ir pavojingas situacijas, jei jau kelias minutes būna aktyvuotos dalinio autonomiškumo sistemos.
Net ir primityviausia pagalba vairuojant gali atbukinti jūsų jusles, jei tik jai leisite tai padaryti.
Mičigano universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kurio išvadose dar 2010 metais akcentuojama, jog nematomos zonos identifikavimo sistemos veidrodėliuose atpratina žmones pasižiūrėti per petį keičiant juostas. „Kuo daugiau tokių pagalbinių sistemų, tuo akliau žmonės pradeda jomis pasitikėti“, – paaiškina Transporto tyrimų instituto mokslinis darbuotojas Shan Bao, vadovavęs šiam tyrimui. Labai dažnai vairuotojai „tokiomis sistemomis pasitiki labiau nei patys savimi“.
„Be jokių abejonių: technologijos vairuojančius žmones verčia tinginiais ir mažiau dėmesingais. Dauguma šiandien taikomų skaitmeninių vairuotojo pagalbininkų sukurti taip, jog dubliuojasi su pagrindiniais vairavimo įgūdžiais, tad atsipalaiduoja ir sumenksta vairuotojo atsakomybės jausmas“, – paaiškina „Kelley Blue Book“ atsakingasis redaktorius Mike‘as Harley‘is.
Nepaisant to, „Insurance Institute for Highway Safety“ tvirtina, kad galiausiai tokie vairavimo pagalbininkai užkerta kelią incidentams. Nors jų atliktas tyrimas daugiausia buvo susijęs su apie juostos keitimą pranešančia sistema ir nematomos zonos identifikavimu, hipotezė skelbė, jog tokia pagalba vairuotojui naudinga.
Deja, ekspertai turėjo pripažinti, kad tokios pagalbos sistemos blogina vairuotojo gebėjimus. „Pastebime tokią tendenciją, ji liūdina ir baugina, stebime situaciją. Panašu, kad viskas, kas palengvina vairavimo užduotį, prisideda prie to, kad žmonės prie vairo vis labiau atsipalaiduoja“, – konstatuoja „Insurance Institute for Highway Safety“ prezidentas Adrianas Lundas.
