Avarijų analizė: pagrindinė mirčių keliuose priežastis glumina

Sparčiai gausėjant iš rankų mobiliųjų telefonų nepaleidžiančių vairuotojų būriui, akimirksniu pasipylė apie tokios veiklos pavojus įspėjantys pranešimai ir atitinkami draudimai. Gerinti prastėjančią situaciją ir eliminuoti iškilusią grėsmę suskubo ir viešosios tarnybos, ir vyriausybinės institucijos, ir technologijų kūrėjai, pasiūlydami įvairių į telefonus įdiegiamų priemonių.

Bet ar telefono naudojimas – vienintelė saugų eismą žlugdanti problema? Juk vienomis iš dažniausių avarijų JAV keliuose priežasčių laikomi tokie reiškiniai kaip nedėmesingumas, neapdairumas ir vairuojant apimantis nuobodulys. Pasirodo, mėgėjai pasvajoti atsiduria kur kas didesnės rizikos grupėje nei mobiliųjų telefonų naudotojai, rašo jalopnik.com.

JAV draudimo įmonė „Erie Insurance“ išanalizavo duomenų bazę FARS, kurioje fiksuojamos visų šalyje įvykstančių žūčių per eismo įvykius aplinkybės. Taip buvo siekiama išsiaiškinti, kokias aplinkybes policija dažniausiai įvardija, kaip avarijas, per kurias žūva žmonės, sukėlusias priežastis.

Atliekant tyrimą buvo peržvelgta 172 tūkst. per penkerius pastaruosius metus įvykusių žmonių gyvybių pareikalavusių avarijų. Tyrėjų išvadose nurodoma, kad net kas dešimtas žuvusysis – neatidaus vairavimo auka.

Net 61 proc. dėl neatidaus vairavimo įvykusių ir tragiškai pasibaigusių incidentų, anot tyrėjų, priskirtini tokiems atvejams, kai vairuotojas paprasčiausiai užsigalvojo – užsisvajojo ir tiek. Galbūt klaidžiojo mintimis po ateitį, kuri išauštų laimėjus milijoną, arba rezgė kokį nors vargiai įgyvendinamą planą? Dabar jau niekas nepasakys.

Kad ir kokios mintys lemtingąją akimirką sukosi tų nelaimėlių galvose, apie vairavimą jie tikrai negalvojo ir būtent dėl to žuvo. Neatidumas prie vairo, pasirodo, daug pavojingesnis nei mobiliųjų telefonų naudojimas. Pastaroji veikla žūties priežastimi laikytina 14 proc. atvejų, taigi, gerokai rečiau.

Bet ką daryti, kad užsigalvojęs vairuotojas pabustų iš svajų ir visą dėmesį skirtų vairavimui? Juk nuklysti mintimis visai nesudėtinga, o ypač užsiimant tokia monotoniška veikla kaip vairavimas nuobodų kraštovaizdį kertančiame greitkelyje. „Erie Insurance“ eismo katastrofų tyrimą kartojo ne vienus metus ir rezultatai visada sutapdavo. Taigi, pavojingiausiais priešais turėtume laikyti save pačius.

Galbūt reikėtų manyti, kad žmogiškasis faktorius – polinkis svajoti, nustotų aktualumo, jei gatvėmis riedėtų vien autonomiški automobiliai? Deja, tiesa ta, kad automatinio vairavimo sistemos bent iš pradžių neatidaus vairavimo keliamą problemą tik dar labiau paaštrins – juk sėdint prie vairo veikti reikėtų dar mažiau ir užsisvajojimo atvejų ypač padažnėtų.

Remiantis agentūros „Bloomberg“ pranešimu, „Tesla“ autopiloto sistema, kuriai veikiant visgi reikia stebėti kelią, nors ir siunčia signalus, kai kyla įtarimų, kad vairuotojas prarado budrumą, tačiau žmogaus smegenis užliūliuoja dar stipriau nei tada, kai reikia vairuoti pačiam.

Tokios bendrovės kaip „General Motors“ ir „Subaru“ svarsto galimybę automobiliuose veikiančias sistemas papildyti akių stebėjimo programomis, padėsiančiomis užtikrinti, vairuotojas nepraranda dėmesingumo, nors pusę darbo už jį atlieka suaktyvintos pusiau autonominio vairavimo funkcijos.

Taigi, kol technologijos žmogui neprilygsta, žiūrėkime, kur ir kaip važiuojame, o svajas apie dangiškus migdolus atidėkime laisvalaikio akimirkoms.