„Vien hibridinių automobilių skaičius išaugo nuo 665 naujai užregistruotų per 2013 metus, iki daugiau nei 3 tūkst. per praėjusius metus. Tuo tarpu elektra varomų automobilių 2013 m. registruota vos 6, o iki 2017 m. jau 324 ir tai daugiau nei pusė Lietuvos elektromobilių parko. Tokius sparčius pokyčius reiktų sieti su išaugusiu tokio tipo automobilių prieinamumu, sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, gerėjančia naujos kartos automobiliams pritaikyta infrastruktūra, stiprėjančiu ekologiniu sąmoningumu bei imlumu technologinėms naujovėms“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Specialisto teigimu, augant tokių automobilių skaičiui, auga ir eismo įvykių, į kuriuos patenka naujos kartos automobiliai, skaičius, tačiau žalos nėra itin didelės, o išmokos – artimos vidutinėms ir siekia apie 800 eurų.

„Mūsų duomenimis, hibridinių automobilių avaringumas kiek viršija pačių automobilių skaičiaus augimą, t. y. jei automobilių pernai padaugėjo du kartus, tai avaringumas išaugo 2,5 karto. Tiesa, eismo įvykiai pakankamai standartiniai, dažniausiai smulkūs, o žalos neviršija vidutinių“, – teigia A. Žiukelis.

Vienas iš aspektų yra tai, kad šie automobiliai genda kiek kitaip nei įprasti benzininiai ar dyzeliniai automobiliai.

„Tiesa, kad naujos kartos automobiliai ir prižiūrimi kitaip, ir genda kitaip. Elektromobiliuose nėra nei tepalų, nei jų filtrų, nei žvakių ar kitų įprastų automobilių vairuotojams puikiai žinomų dalykų. Dažniausias elektra varomų automobilių „gedimas“, dėl kurio kviečiama techninė pagalba – išsikrovimas bevažiuojant. Tik matome, kad dabar situacija keičiasi į gerąją pusę, plečiasi infrastruktūra, todėl nors tokių automobilių ir daugėja, suteikti vairuotojams pagalbą bei nuvežti iki įkrovimo stotelės, tenka labai retai“, – sako BTA specialistas.

Pasak jo, tokių automobilių Lietuvos keliuose daugėjant jų vairavimą bei priežiūrą vis dar gaubia ir nemažai nepagrįstų mitų.

„Pavyzdžiui tenka girdėti iš vairuotojų tokias abejones, kad žiemą hibridiniai ar elektriniai automobiliai gali būti labai sunkiai eksploatuojami. Tai tik iš dalies tiesa – vien elektriniams automobiliams, kai elektra naudojama ir salono, langų šildymui, dalį energijos tenka panaudoti šildymui, o ne kilometrams įveikti. Tačiau tai žinant elektrinių automobilių vairuotojams žiemos metu reiktų atidžiau ir pakankamai kritiškai įvertinti bei pasirinkti atstumą, kurį galės nuvažiuoti. O štai hibridinių automobilių šeimininkai gali automobiliu naudotis įprastai ir nuogąstavimai neturi pagrindo, o dažniausiai kyla iš nežinojimo bei patirties stokos“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, hibridinių automobilių bei elektromobilių remonto išlaidos dažnai būna didesnės nei populiariausių modelių automobilių dėl brangesnių detalių, o ir meistrų darbas taip pat dažnu atveju kainuoja daugiau.

„Tiesa, kad tokių automobilių remontas tiek gedimo atveju, tiek ir po eismo įvykių savininkui kainuoja brangiau. Įžūlesni meistrai net ir smulkių žalų ar kosmetinio remonto atvejais nepasidrovi paprašyti didesnių sumų, nes esą jei žmogus galėjo nusipirkti brangesnį automobilį, tai ir už remontą galės brangiau sumokėti. Tai psichologinis triukas, kuriam tikrai neverta pasiduoti, o dėl kainos konsultuotis bent keliose vietose“, – perspėja A. Žiukelis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)