Druskos išberiama vis daugiau
Nors tapo madinga juokauti, kad žiema kelininkus ir vėl užklupo netikėtai, tiesa ta, kad druskos mišiniais užtaisyta technika šaltuoju metų laiku Lietuvos gatvėmis zuja nepaliaujamai. Vien didžiausiuose magistraliniuose keliuose kasmet išbarstoma dešimtys tonų natrio chlorido, arba paprasčiausios techninės druskos. Tačiau dideli jos kiekiai kelia nerimą dėl neigiamo poveikio aplinkai.
Pasak ekspertų, druska nubarstyta kelio danga, tiltai, šaligatviai, namų pamatai dyla net kelis kartus greičiau, užteršiamas ir gruntinis vanduo, kenčia augmenija ir, žinoma, automobilių kėbulo dalys. Kad druska naudojama masiškai, patvirtina ir įmonės „Kelių priežiūra“ Automagistralės padalinio direktorius Petras Džervus.
„Pavyzdžiui, 2013–2014 m. žiemą mes išbarstėme tik 6 tūkst. 200 tonų druskos. Tai iš tiesų labai nedidelis kiekis, tiesiog tokia žiema buvo. 2016–2017 metais išbėrėme 20 tūkst. tonų druskos – tris kartus daugiau. Šiemet jau išbarstyta 15 tūkst. 500 tonų druskos ir, manau, kad iki metų pabaigos perkopsim 20 tūkst. tonų kiekį. Kiekiai ganėtinai dideli“, – skaičiuoja P. Džervus.
Nors apie natrio chlorido žalą kalba įvairių valstybių kelių priežiūros specialistai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus sako, kad mažai valyta techninė druska žiemos laikotarpiu yra populiariausia priemonė ne tik Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje.
„Visuomenė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra labai išprususi ir suvokia, kad neigiamas poveikis visgi yra. Neigiamas poveikis transporto priemonėms, infrastruktūrai, ypač tai, kuri turi metalinių elementų. Tokiose zonose yra galimybių panaudoti kitas medžiagas, kurios mažiau agresyvios metalo korozijai, tačiau jos turi kitą negatyvią dedamąją – labai didelę kainą. Natrio chlorido, kuris paplitęs Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaina yra apie 50 eurų už toną, o ekologiškos medžiagos kainuoja tūkstantį ar daugiau eurų už toną“, – sako A. Vaitkus.
Jis pasakoja apie mokslininkų sudarytą lentelę, kuri akivaizdžiai rodo, kad druską naudoja visi, o ekologiškus mišinius gali rinktis tik turtingos šalys.
„Natrio chloridą naudoja beveik visos šalys, acetatus, formiatus, magnio chloridą, kitas medžiagas naudoja mažiau šalių. Kuo šalis ekonomiškai pajėgesnė, tuo naudojamos brangesnės medžiagos“, – paaiškino A. Vaitkus.
Aplinkosauginių reikalavimų nepažeidžia
Vis dėlto alternatyvių priemonių turi ir Lietuvos kelininkai. Jos nepigios, todėl naudojamos saikingai.
„Nieko geresnio kainos ir efektyvumo atžvilgiu kaip paprastas natrio chloridas dar niekas nesugalvojo. Šalia to yra ir magnio chloridas, kalcio chloridas, jį taip pat naudojame, bet nedideliais kiekiais, kai žemos temperatūros: esant žemiau nei 10 laipsnių šalčio. Bet jo kaina yra 10 kartų didesnė nei natrio chlorido“, – lygina P. Džervus.
Nors druska ardo ne tik kelio dangą, bet tiesiogiai veikia ir avalynę, graužia metalines automobilių dalis, sostinės gatves tvarkančios bendrovės „Grinda“ atstovė Dovilė Lisauskaitė teigia, kad kalbėti apie druskos žalą ir net siūlyti jos atsisakyti yra neadekvatu. Anot jos, tik pakankamas natrio chlorido kiekis žiemą užtikrina maksimalų saugumą kelyje.
„Galime prisiminti kuo važinėjo seneliai, proseneliai. Rogės, sako, labai gerai čiuožia. Nevalom gatvių, čiuožiam rogėmis ir džiaugiamės galimybe susisukę į kailinius ant šieno pasivažinėti. O jei rimtai, galvokime pirmiausia apie saugumą. Kas yra geriau – ar visgi investuoti į naują automobilį, ar investuoti į kojos lūžį?“ – klausia D. Lisauskaitė.
A. Vaitkus ramina visus gamta besirūpinančius žmones. Nors veikia augalus, aplinkosauginių reikalavimų druskos mišiniai nepažeidžia.
„Poveikis nuo barstymo zonos yra ne daugiau kaip 10 metrų į šoną. Didžiausia koncentracija – kelių metrų atstumu. Kalbant apie augmeniją, poveikis užfiksuotas tik iki 2,5 metro aukščio nuo kamieno [apačios]. Tai poveikis kelio zonai yra, bet poveikio geriamajam vandeniui ir giliau [...] nenustatoma“, – paaiškino VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A. Vaitkus.
Pasak profesoriaus, Lietuvoje po truputį diegiami metodai, leidžiantys maksimaliai sumažinti cheminių medžiagų poveikį augalams.
„2015 m. pasiūlėme taikyti prevencinę priežiūrą, kai išberiami mažesni kiekiai, tačiau jie išberiami labai operatyviai, reaguojant į esamą situaciją“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Apie būtinybę taikytis prie besikeičiančių klimato sąlygų kalbantys žinovai sako, kad Lietuvoje vyraujantys temperatūros svyravimai yra esminė priežastis, kodėl druska taip stipriai veikia kelio dangą ir kitus paviršius
Taigi ekspertai kategoriški: Lietuvos klimato sąlygos – išskirtinės. Ir ne druska, o išorės veiksniai lemia nesibaigiančią seką – žiemą barstomi keliai, o pavasarį lopomos duobės. Deja, pastatai ar kitos konstrukcijos taip paprastai neužlopomos, tačiau nors šiek tiek pasirūpinti avalyne ir automobilio kėbulu galime ir patys.
