Artėjantis automobilis važiavo neįsijungęs reikalingų žibintų arba vos žibėjo kairėje pusėje gabaritinė lemputė. Buvo tamsios spalvos, dėl ko galėjo susilieti su gana platokomis ir juodomis provėžomis.
Policijos ekipažo vairuotojas galėjo artėjantį automobilį pastebėti per vėlai kad imtųsi reikalingų veiksmų ir išvengtų susidūrimo.
Atvažiuojančio automobilio greitis artėjant prie patrulio automobilio nemažėjo.
Likus tarp automobilių keliasdešimt metrų abu automobiliai buvo provėžose, patruliai mėgino pasitraukti į dešinę.
Įvykio detales aiškinsis policijos tyrėjai. Nesiimu teisti nei vieno vairuotojo, nors artėjančio automobilio vairuotojas nesistengė važiuoti dešiniau. Tad gali būti, kad jis buvo neblaivus, apsvaigęs, pasimetęs ir nežinantis ką daryti, tikintis, kad kelią jam duos policijos ekipažo automobilio vairuotojas.
Stebina kitkas – ekipažo vairuotojo elgesys šioje situacijoje. Iš posūkio išniręs automobilis be žibintų – pirmas signalas, kad jį vairuoja įtartinas vairuotojas, automobilio greitis nemažėja – antras signalas, kad reikia imtis veiksmų, kad išvengtum susidūrimo. Likus kelioms sekundėms iki beveik kaktomušos, policijos automobilis tik vos buvo pasitraukęs į dešinę, nors faktiškai dar buvo provėžose.
Kelininkai stengiasi operatyviai valyti pagrindinius kelius. Vietinės reikšmės keliai dažnai lieka laiku nenuvalyti. Tačiau vietiniai vairuotojai saugiai gali važiuoti ir provėžotais keliais. Aprašytoje situacijoje atsakymas į klausimą, kas turėjo duoti kelią, vienas – abu vairuotojai turėjo duoti kelią vienas kitam.
Keliuose, kuriuose išvažinėtos dvi provėžos, prasilenkiant kiekvienas vairuotojas privalo lėtinti greitį, staigiai nesukant vairo kairiuosius automobilio ratus įsukti į dešinę provėžą. Dešinieji automobilio ratai riedės sniegu. Automobilio stabilumas išlieka, nes kairieji ratai važiuoja provėža.
Intensyvesnio eismo keliuose susiformuoja trys provėžos, iš kurių vidurinė būna platesnė. Prasilenkiantieji plačiąją provėžą naudoja vairuodami jos dešiniu kraštu. Šiuo atveju iškyla saugaus prasilenkimo pavojus, nes trečiosios provėžos ne visada būna pakankamai plačios. Belieka mažinti automobilių greitį.
Nors policijos ekipažas vykdė tegul ir skubią užduotį, jis jos neįvykdė. Tereikėjo visai nedaug – tiesiog išvažiuoti iš provėžų, nes vietos iki kelio sankasos pabaigos buvo pakankamai. Supratingas vairuotojas, nors ir turėdamas pirmenybę manevruoti, turi stebėti ir aplinkinių veiksmus ir, reikalui esant, taisyti kitų klaidas.
Neliko žiemų su sniegu kai galėtume su savo mokiniais praktiškai pasimokyti saugiai prasilenkti provėžotuose keliuose. Tenka naudotis plakatu. Ir provėžotais keliais galima ir reikia vairuoti saugiai.
Komentaro autorius yra vairavimo mokyklos „Juronas“ mokymo vadovas.
