„Tai jau pradeda gerokai erzinti“, – tiesiai šviesiai žeria žinomas saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.

Siūlo diferencijuoti

Greitį viršijus užmiestyje (pavyzdžiui, autostradose) baudos sumažėtų, gyvenvietėse (pavyzdžiui, miestuose) liktų tokios pačios kaip dabar, o gyvenamosiose zonose ir daugiabučių kiemuose – padidėtų. Tokią įstatymo pataisą užregistravo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narys M. Puidokas.

Pagal siūlomus pakeitimus, viršijus greitį gyvenamojoje zonoje iki 10 km/val., bauda būtų 15–45 eurų. Gyvenvietėse bauda siektų 5–15 eurų, o ne gyvenvietėse viršijus greitį iki 10 km/val. galiotų ta pati tvarka, kaip ir dabar – įspėjimas.

Greitį viršijus nuo 10 iki 20 km/val. užmiestyje bauda sumažėtų net perpus – iki 5–15 eurų (dabar yra 12-30 eurų), o gyvenamosiose zonose bauda kiltų iki 45–120 eurų.

„Šiuo metu Lietuvoje baudų dydis priklauso nuo viršytų kilometrų skaičiaus, tačiau neatsižvelgiama į visuomenei keliamą grėsmę. Gyvenamosiose zonose, kur daugiau pėsčiųjų, didėja rizika, kad įvykio metu bus padaryta didesnė žala. Akivaizdu, kad gyvenamosiose zonose pėstieji, o ypač vaikai gali elgtis neapdairiai, jiems iškyla didesnė grėsmė, kuomet vairuotojai stipriai viršija greitį šiose zonose. Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą atsižvelgiant į vietą, kurioje yra viršijamas greitis“, – teigia M. Puidokas.

Mindaugas Puidokas

Anot jo, priėmus šią pataisą bauda už greičio viršijimą labiausiai didėtų gyvenamosiose zonose.

Pasekmės skaudesnės užmiestyje

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis kiek sutriko išgirdęs klausimą apie M. Puidoko pasiūlymą.

„Mano nuomone, kad galbūt mieste greičio viršijimas ir yra pavojingesnis, bet... Jūs girdite mano balse pauzę. Taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Užmiestyje greitis yra didesnis, tai viršijus greitį jis dar labiau didėja, o pavojus avarijos prasme taip pat dar labiau padidėja. Jei kalbame apie miestą, tai reikia atkreipti dėmesį, kad dažniausiai pasitaikančios avarijos yra techninės – kažkas kažkam nubraukė bamperį, kažkas į šoną įvažiavo. Avarijos techninės, nes greitis nedidelis.

Žinoma, būna skaudžių įvykių su pėsčiaisiais, tačiau jei susiduria automobiliai, tai dažniausiai būna eismo kamščio ir geležies klausimas. Todėl tiesmukai teigti, kad užmiestyje yra mažesni pavojai, aš nesutikčiau – ten greitis yra didesnis, todėl didesnės ir pasekmės“, – DELFI sako D. Jonušis.

Specialistas taip pasigenda konkretaus tikslo, kuo siekiama įstatymo pataisa.

„Idėja yra, tačiau koks jos tikslas? Visose šalyse praktika tokia, kad jei kažką darai, tam turi būti tikslas. Ar tikslas yra apie kažką padiskutuoti, ar tikslas yra kažką padaryti. Šioje vietoje aš tikslą sunkiai įsivaizduoju, nes, mano nuomone, diferencijavus baudas būtų labai daug techninių ginčų. Ar nebus taip, kad prasidės teismai, policija turės daugiau aiškintis, turės daugiau darbo aiškintis, kur buvo miesto riba, o kur ne. Tai teoriniai pasvarstymai, bet kalbant nuoširdžiai, aš nelabai supratau pasiūlymo koncepcijos“, – sako D. Jonušis.

Darius Jonušis

Iš M. Puidoko pasiūlymo galima daryti išvadą, kad įstatymo pataisa siekiama apsaugoti pėsčiuosius, tačiau ir tai D. Jonušio neįtikina.

„Labai platus klausimas, kaip apsaugoti pėsčiuosius. Tame tarpe ir patys pėstieji turi saugotis – nevaikščioti su ausinukais per pėsčiųjų perėjas ir taip toliau. Mes visi turime saugoti ir saugotis. Bet jei mes kalbėsime apie žmonių sėdinčių automobilyje saugumą, tai užmiestyje pavojus vienareikšmiškai yra didesnis“, – konstatuoja D. Jonušis.

Išmuša iš vėžių

Žinomas saugaus eismo specialistas, vairavimo instruktorius A. Pakėnas nevynioja žodžių į vatą ir žeria kritiką.

„Saugus eismas yra sistema. Dabar kažkas iš kažkur, iš konteksto ištraukė ir sako: na, dabar darome taip! Na, ir kas iš to? Sistemą reikia daryti sistemiškai, turi būti aiškus planas. Yra valstybėje institucijos, kur dirba profesionalai, gali dalyvauti ir Seimo nariai. Nagi sukurkite nors penkerių metų saugaus eismo planą. Tada pagalvokime, kokios priemonės ten turi būti.

Gal ten bus ir nuobaudų sistema. Tai jūs man pasakykite, kada patvirtintas naujas kodeksas? Prieš metus. Tai palaukite, kiek mes jį galime kaitalioti? Ar kas nors šioje valstybėje gali būti stabilaus, ar negali? Čia eilinė pijarinė akcija. Aš manau taip“, – sako A. Pakėnas.

Artūras Pakėnas
Foto: A.Brazaičio nuotr.

Specialisto neįtikina ir teiginiai, kad siekiama apsaugoti pėsčiuosius.

„Na, ir kas iš to? Vienas daiktas iš sistemos ištrauktas gali būti geras, gali būti neblogas, na gal. Bet kokia iš to nauda? Jei tu realiai nori darbo, tai nueik ir suaktyvink komisijų darbą, dalyvauk, aktyvuok, ruošk planą. Tada ir bus rezultatas.

Dabar vienas sako: nesivežiokime dokumentų! Ir visi šaukia: valio! Dabar kitas: padidinkime baudas! Valio! Tuoj vėl atsiras kokių nors naujų pasiūlymų. Tai yra visiškas briedas, tai jau užknisa. Kas dar iš kurios nors pusės ką nors pasiūlys? Tai tiesiog išmuša iš vėžių. Tu kaip žmogus, kaip profesionalas, nebežinai ką daryti“, – neslepia A. Pakėnas.

Statistika rodo, kad Lietuvoje vairuotojų žūsta daugiau, nei pėsčiųjų. Pernai Lietuvos keliuose žuvo 77 vairuotojai ir 68 pėstieji. Sužeista 1296 vairuotojai ir 961 pėsčiasis.

Planas bus

Susisiekimo ministerijos atstovai DELFI atsiųstame rašte taip pat pažymi, kad avarijų padariniai užmiestyje kur kas rimtesni.

„Pirminiais duomenimis, 2016–2017 m. apie 70 proc. eismo įvykių kaltininkais buvo pripažinti vairuotojai. Pastebima, kad Lietuvos keliuose vairuotojai dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas ir susidariusias situacijas keliuose, nesilaiko kelių eismo taisyklių, stokoja eismo kultūros – nepagarbiai elgiasi su kitais eismo dalyviais.

Asociatyvi nuotr.

Nors eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius gyvenvietėse yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei užmiesčio keliuose, tačiau eismo įvykių metu gyvenvietėse 2016–2017 m. žuvo trečdaliu mažiau eismo dalyvių nei užmiestyje. Tokios eismo įvykių pasekmės atsiranda dėl eismo intensyvumo ir greičio. Gyvenamosiose teritorijose vyrauja didelis eismo intensyvumas ir mažesnis greitis nei užmiestyje, todėl įvyksta daugiau avarijų, bet su švelnesnėmis pasekmėmis. Užmiestyje atvirkščiai – eismo intensyvumas nėra toks didelis kaip miestuose, tačiau vyrauja didelis greitis, kurie lemia sunkias eismo įvykių pasekmes.

2016–2017 m. užmiesčio keliuose įvyko apie 30 proc. visų įskaitinių eismo įvykių, tačiau žuvo 60 proc. visų žuvusiųjų eismo dalyvių“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Taip pat ministerija atmeta kaltinimus, kad nėra saugaus eismo plano. Teigiama, kad artimiausiu metu Susisiekimo ministerija pristatys rengiamą naują saugaus eismo programą, kurios tikslas – nulis žuvusių ir sunkiai sužeistų sausumos transporte. Šią programą tikimasi patvirtinti iki metų vidurio ir jau šiais metais pradėti ją įgyvendinti.

Pagrindiniai numatomi darbai: teisinės bazės keitimas, siekiant pakeisti eismo dalyvių elgseną, eismo dalyvių švietimas, priežiūros vykdymas.