„Tai jau pradeda gerokai erzinti“, – tiesiai šviesiai žeria žinomas saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.
Siūlo diferencijuoti
Greitį viršijus užmiestyje (pavyzdžiui, autostradose) baudos sumažėtų, gyvenvietėse (pavyzdžiui, miestuose) liktų tokios pačios kaip dabar, o gyvenamosiose zonose ir daugiabučių kiemuose – padidėtų. Tokią įstatymo pataisą užregistravo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narys M. Puidokas.
Pagal siūlomus pakeitimus, viršijus greitį gyvenamojoje zonoje iki 10 km/val., bauda būtų 15–45 eurų. Gyvenvietėse bauda siektų 5–15 eurų, o ne gyvenvietėse viršijus greitį iki 10 km/val. galiotų ta pati tvarka, kaip ir dabar – įspėjimas.
Greitį viršijus nuo 10 iki 20 km/val. užmiestyje bauda sumažėtų net perpus – iki 5–15 eurų (dabar yra 12-30 eurų), o gyvenamosiose zonose bauda kiltų iki 45–120 eurų.
Anot jo, priėmus šią pataisą bauda už greičio viršijimą labiausiai didėtų gyvenamosiose zonose.
Pasekmės skaudesnės užmiestyje
Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis kiek sutriko išgirdęs klausimą apie M. Puidoko pasiūlymą.
„Mano nuomone, kad galbūt mieste greičio viršijimas ir yra pavojingesnis, bet... Jūs girdite mano balse pauzę. Taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Užmiestyje greitis yra didesnis, tai viršijus greitį jis dar labiau didėja, o pavojus avarijos prasme taip pat dar labiau padidėja. Jei kalbame apie miestą, tai reikia atkreipti dėmesį, kad dažniausiai pasitaikančios avarijos yra techninės – kažkas kažkam nubraukė bamperį, kažkas į šoną įvažiavo. Avarijos techninės, nes greitis nedidelis.
Žinoma, būna skaudžių įvykių su pėsčiaisiais, tačiau jei susiduria automobiliai, tai dažniausiai būna eismo kamščio ir geležies klausimas. Todėl tiesmukai teigti, kad užmiestyje yra mažesni pavojai, aš nesutikčiau – ten greitis yra didesnis, todėl didesnės ir pasekmės“, – DELFI sako D. Jonušis.
Specialistas taip pasigenda konkretaus tikslo, kuo siekiama įstatymo pataisa.
Iš M. Puidoko pasiūlymo galima daryti išvadą, kad įstatymo pataisa siekiama apsaugoti pėsčiuosius, tačiau ir tai D. Jonušio neįtikina.
„Labai platus klausimas, kaip apsaugoti pėsčiuosius. Tame tarpe ir patys pėstieji turi saugotis – nevaikščioti su ausinukais per pėsčiųjų perėjas ir taip toliau. Mes visi turime saugoti ir saugotis. Bet jei mes kalbėsime apie žmonių sėdinčių automobilyje saugumą, tai užmiestyje pavojus vienareikšmiškai yra didesnis“, – konstatuoja D. Jonušis.
Išmuša iš vėžių
Žinomas saugaus eismo specialistas, vairavimo instruktorius A. Pakėnas nevynioja žodžių į vatą ir žeria kritiką.
„Saugus eismas yra sistema. Dabar kažkas iš kažkur, iš konteksto ištraukė ir sako: na, dabar darome taip! Na, ir kas iš to? Sistemą reikia daryti sistemiškai, turi būti aiškus planas. Yra valstybėje institucijos, kur dirba profesionalai, gali dalyvauti ir Seimo nariai. Nagi sukurkite nors penkerių metų saugaus eismo planą. Tada pagalvokime, kokios priemonės ten turi būti.
Specialisto neįtikina ir teiginiai, kad siekiama apsaugoti pėsčiuosius.
„Na, ir kas iš to? Vienas daiktas iš sistemos ištrauktas gali būti geras, gali būti neblogas, na gal. Bet kokia iš to nauda? Jei tu realiai nori darbo, tai nueik ir suaktyvink komisijų darbą, dalyvauk, aktyvuok, ruošk planą. Tada ir bus rezultatas.
Dabar vienas sako: nesivežiokime dokumentų! Ir visi šaukia: valio! Dabar kitas: padidinkime baudas! Valio! Tuoj vėl atsiras kokių nors naujų pasiūlymų. Tai yra visiškas briedas, tai jau užknisa. Kas dar iš kurios nors pusės ką nors pasiūlys? Tai tiesiog išmuša iš vėžių. Tu kaip žmogus, kaip profesionalas, nebežinai ką daryti“, – neslepia A. Pakėnas.
Statistika rodo, kad Lietuvoje vairuotojų žūsta daugiau, nei pėsčiųjų. Pernai Lietuvos keliuose žuvo 77 vairuotojai ir 68 pėstieji. Sužeista 1296 vairuotojai ir 961 pėsčiasis.
Planas bus
Susisiekimo ministerijos atstovai DELFI atsiųstame rašte taip pat pažymi, kad avarijų padariniai užmiestyje kur kas rimtesni.
Nors eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius gyvenvietėse yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei užmiesčio keliuose, tačiau eismo įvykių metu gyvenvietėse 2016–2017 m. žuvo trečdaliu mažiau eismo dalyvių nei užmiestyje. Tokios eismo įvykių pasekmės atsiranda dėl eismo intensyvumo ir greičio. Gyvenamosiose teritorijose vyrauja didelis eismo intensyvumas ir mažesnis greitis nei užmiestyje, todėl įvyksta daugiau avarijų, bet su švelnesnėmis pasekmėmis. Užmiestyje atvirkščiai – eismo intensyvumas nėra toks didelis kaip miestuose, tačiau vyrauja didelis greitis, kurie lemia sunkias eismo įvykių pasekmes.
2016–2017 m. užmiesčio keliuose įvyko apie 30 proc. visų įskaitinių eismo įvykių, tačiau žuvo 60 proc. visų žuvusiųjų eismo dalyvių“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Taip pat ministerija atmeta kaltinimus, kad nėra saugaus eismo plano. Teigiama, kad artimiausiu metu Susisiekimo ministerija pristatys rengiamą naują saugaus eismo programą, kurios tikslas – nulis žuvusių ir sunkiai sužeistų sausumos transporte. Šią programą tikimasi patvirtinti iki metų vidurio ir jau šiais metais pradėti ją įgyvendinti.
Pagrindiniai numatomi darbai: teisinės bazės keitimas, siekiant pakeisti eismo dalyvių elgseną, eismo dalyvių švietimas, priežiūros vykdymas.