Antradienį (sausio 9 d.) Prancūzijos vyriausybė paviešino sprendimą iki 80 km/val. apriboti greitį dviejų juostų keliuose. Seniau transporto priemonės juose galėjo važiuoti 90 km/val. greičiu. Griežtinančių priemonių buvo imtasi reaguojant į tolydžio didėjantį žūstančiųjų keliuose skaičių, informuoja „The Guardian“.
Paaiškėjus, kad per 2016 m. žuvusiųjų autostradose skaičius priartėjo prie 3,5 tūkst., panašios idėjos įgyvendinimą svarstė ir ankstesnės šalies vyriausybės, manydamos, jog sugriežtinus greičio apribojimus pavyks sušvelninti nerimą keliančią statistiką. Vis dėlto, kilus visuotiniam piliečių pasipiktinimui, įstatymo projekto buvo atsisakyta.
Nustatyta, kad maždaug 55 proc. (t. y. 1911 žmonių) žūčių įvyko vietinės reikšmės, ne pagrindiniuose Prancūzijos keliuose, kurių bendras ilgis – 400 tūkst. kilometrų. Tai dviejų juostų keliai be skiriamojo atitvaro.
32 proc. atvejų nelaimės įvyko dėl per didelio arba netinkamo greičio, gerokai peržengusio miesto teritorijose leistinas ribas.
Prancūzijos vyriausybė laikosi nuomonės, kad sugriežtinus greičio apribojimus per metus pavyks išsaugoti 350–400 gyvybių.
„Keliai neprivalo būti nesaugūs“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe‘as po vyriausybės saugaus eismo tarybos susirinkimo ir pridūrė, kad vien per pastarąjį šventinį laikotarpį eismo įvykiuose Prancūzijoje žuvo 105 žmonės.
„Mažesnis greitis padės išvengti dalies nelaimių ir sušvelninti jų pasekmes“, – sakė ministras pirmininkas.
Greičio apribojimą iki 80 km/val. vyriausybė palygino su įstatymais, kurie buvo priimti nuo 1973 m., pvz., reikalavimu prisisegsi saugos diržais, taip pat 2002 m. paskelbta nuostata dėl automatinių greičio radarų montavimo. Šie įstatymai taip pat sukėlė daugelio vairuotojų pasipiktinimą, tačiau kaip tik dėl jų Prancūzijoje kone keturis dešimtmečius buvo galima džiaugtis mažėjančiais žūčių eismo įvykiuose rodikliais. 2013 m. gyvybių keliuose neteko 3268 asmenys. Tai kol kas mažiausias lig šiol užfiksuotas skaičius.
Tačiau nuo 2014 m. rodikliai ėmė bauginančiai augti ir tokia tendencija tęsėsi iki šiol. Per pirmus 11 pernai metų mėnesių mirčių eismo įvykiuose užfiksuota 0,9 proc. daugiau nei per tą patį 2016 m. laikotarpį.
„Per metus suskaičiuojama 3,5 tūkst. mirčių. Net 70 tūkst. piliečiai per eismo įvykius patiria sužalojimų! Nors kelis dešimtmečius padėtis gerėjo, dabar tenka konstatuoti regresą, – sakė E. Philippe‘as laikraščiui „Journal du Dimanche“. – Jei mano autoritetas nukentės dėl siekio apsaugoti žmonių gyvybes, noriai susitaikysiu su smunkančiu populiarumu.“
Įstatymo kritikai tvirtina, kad nelaimės įvyksta ne dėl per didelio greičio, o dėl pavojingo daugelio vairuotojų elgesio. „Nėra jokio reikalo keisti greičio apribojimus – juk automobiliai tobulėja, kelių kokybė taip pat gerėja“, – kalbėjo Danielis Quero, visuomeninės grupės „40 Million Drivers“ prezidentas.
D. Quero atkreipė dėmesį, kad ypač pavojingose kelio atkarpose jau ir taip pastatyti sumažinti greitį iki 70 km/val. raginantys kelio ženklai. Pastarąjį vyriausybės planą jis nedvejodamas pavadino dar viena pasipelnyti per baudas leidžiančia priemone.
E. Philippe‘as patikino, kad visos papildomos lėšos, kurias pavyks surinkti baudžiant greitį viršijančius vairuotojus, bus skirtos nukentėjusiųjų per eismo įvykius paramai.
Prancūzijos vyriausybė, be kita ko, planuoja sugriežtinti mobiliųjų telefonų naudojimą prie vairo ribojančias taisykles. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, policija turi teisę laikinai atimti vairuotojo pažymėjimą iš asmens, kuris naudodamasis mobiliuoju telefonu pažeidė kokius nors įstatymus ir taip sukėlė riziką savo paties arba kitų asmenų gyvybėms.
