T. y. tiek kartų Techninės apžiūros kontrolieriams pritrūko kantrybės bendrauti su itin įkyriai „susitarti“ ir „nepastebėti“ akis bandančių trūkumų automobilių savininkais.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis, komentuodamas per pirmuosius kalendorinius metus sukauptą statistinę informaciją apie vairuotojų bandymus „praslysti“ patikrą, siūlė atkreipti dėmesį ne į skaičius, bet į visiems eismo dalyviams keliamą riziką.
„Tikėtina, kad kontrolieriai atitinkamą pastabą TAIS palieka tuomet, kai į perspėjimus, elgtis korektiškai ir nebrukti neteisėto atlygio, techninės apžiūros stotis aplankantys automobilininkai nereaguoja. Kur kas svarbiau tai, kad tokie žmonės kasdien keliais ir gatvėmis važinėja transporto priemonėmis, turinčiomis ne po vieną, o po kelis ar net keliolika didelių trūkumų. Kadangi visais atvejais po užuominų „patikrinti peleninę“ kontrolierius problemines automobilio vietas ar susidėvėjusius agregatus fotografuoja, mes turime galimybę pakankamai tiksliai nustatyti, kas bandoma užmaskuoti: tai ir visiškai sudilusios vairo mechanizmo bei pakabos dalys, ir korozijos „sugraužtos“ svarbiausios laikančios konstrukcijos, ir sutrūnijusios stabdžių žarnelės, ir visiškai plikos padangos. T. y. tokie defektai, kurie drastiškai komplikuoja galimybes suvaldyti automobilį ir paverčia jį savotiška uždelsto veikimo bomba“, – akcentavo G. Šlėderis.
Asociacijos „Transeksta“ vadovas taip pat pabrėžė, kad korupciniais metodais technines problemas spręsti linkę veikėjai iš tiesų tik dar labiau komplikuoja savo padėtį: kad ir kur nuspręstų dar kartą „bandyti laimę“ (kai kurie daug trūkumų turinčių automobilių šeimininkai, ieškodami spragų TA sistemoje, per dieną sugeba „atakuoti“ dvi ar net tris techninės apžiūros stotis), vos įvedus transporto priemonės duomenis į TAIS, akimirksnius yra identifikuojami kaip „probleminiai klientai“.
Jų mašinos patikros procesas ir pirminės apžiūros metu užfiksuoti trūkumai privaloma tvarka fotografuojami. Taip gaišinamas visų laikas ir bergždžiai eikvojami pinigai.
Dėl kokių žinomai esamų automobilio trūkumų jų šeimininkai dažniausiai bando „susitarti“ ir, brukdami kontrolieriams keliasdešimt eurų, gauti leidimą toliau dalyvauti eisme?
TAIS foto archyve esančiose nuotraukose, kurios buvo padarytos po galimai korupcinio pobūdžio užuominų, užfiksuoti transporto priemonių trūkumai verčia susigūžti: varvantys degalų bakai arba vamzdeliai, visiškai korozijos sugraužtos ir sukiužusios laikančios konstrukcijos, besisukančių detalių „šlifuojamos“ stabdžių sistemos žarnelės, suskaldyti ir kosmetinėmis priemonėmis užmaskuoti ratlankiai, gumbais apėjusios padangos.
T. y. gedimai, kurie bet kurią akimirką vairuotoją gali paversti padėties nekontroliuojančiu keleiviu, o patį automobilį – masinio naikinimo ginklu. Su tokiomis, ketvirtai vėžio stadijai prilygstančiomis, problemomis automobilio šeimininkui negalima leisti važinėtis net nuosavame kieme, nes vėliau neišvengiamai atsirandančios gydymo ir reabilitacijos išlaidos apmokamos iš kiekvieno Lietuvos piliečio kišenės.
