ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, jog šalyje išlieka aukštas eismo įvykių didmiesčiuose skaičius, o prie nedžiuginančios statistikos pernai gerokai prisidėjo ir tai, jog vis daugiau lietuvių į eismo įvykius patenka užsienyje.
Vairuotojų elgesys kelia susirūpinimą
ERGO Lietuvoje pernai pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą fiksavo kiek daugiau nei 18,4 tūkst. eismo įvykių, kuomet 2016 metais šis skaičius siekė 17,4 tūkst. avarijų. Anot R. Bieliausko, padidėjusį incidentų skaičių reikėtų sieti tiek su vairuotojų neatsargumu ar atidumo stoka prie automobilio vairo, tiek ir su faktu, kad Lietuvos keliuose važinėja vis daugiau automobilių.
„Lietuvoje kasmet automobilių skaičius padidėja maždaug 3 proc., todėl natūralu, kad su šiuo skaičiumi į viršų kyla ir fiksuojamų eismo įvykių statistika. Visgi šiuo atveju pabrėžčiau, kad dėl incidentų keliuose derėtų kaltinti ne tik gausėjantį šalies automobilių parką – vairuotojų elgesys prie transporto priemonės vairo iš tiesų vis dar kelia susirūpinimą. Tą atspindi ir lietuvių avarijos užsienyje, kadangi maždaug kas dešimta avarija fiksuota būtent svečioje šalyje“, – teigia draudimo ekspertas.
Pasak R. Bieliausko, tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kurios lemia avarijas, išlieka greičio apribojimų nepaisymas, saugaus atstumo nesilaikymas, eismo sąlygų neįvertinimas ar Kelių eismo taisyklių (KET) niuansų užmiršimas.
„Nemaža dalis avarijų įvyksta tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėse ar degalinėse, kur nėra kelio ženklų, o vairuotojai, pavyzdžiui, būna primiršę dešinės rankos taisyklę. Be abejo, kartais vairuotojų negelbsti ir kelio ženklai. Eismo dalyviams dideliu iššūkiu tebelieka žiedinės sankryžos, kur problemų kyla tiek įvažiuojant į jas, tiek ir iš jų išvažiuojant. Tikriausiai derėtų pripažinti, jog dalis vairuotojų žiedinėse sankryžose važiuoja taip, kaip moka ar kaip jiems patogiau, o čia jau ir prasideda problemos“, – aiškina R. Bieliauskas.
Skęstančius gelbėjo kasko
R. Bieliauskas pažymi, jog lietuviai vis dažniau renkasi kasko savo transporto priemonei, o šią draudimo formą pernai tautiečius dar labiau paskatino rinktis įvairios gamtos išdaigos.
„Vasarą Vilnių ir kitus šalies miestus nusiaubusios liūtys paskandino ar stipriai apgadino ne vieną automobilį, todėl dalis lietuvių, pasimokę iš svetimų klaidų, suskubo drausti savo transporto priemones kasko. Panašią situaciją pastebėjome ir po rudeninių potvynių Klaipėdoje, kai buvo apsemta dešimtys automobilių“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Iš viso pernai dėl stichinių nelaimių apgadintų automobilių į ERGO kreiptasi daugiau nei 400 kartų, o bendrai nukentėjusiesiems išmokėta ir planuojama išmokėti apie 230 tūkst. eurų. 2016-aisiais užfiksuoti 435 tokie atvejai, o klientams išmokėta panaši suma – 223 tūkst. eurų.
Pernai kasko savo transporto priemones apdraudę klientai dėl įvairių incidentų į bendrovę kreipėsi daugiau nei 18 tūkst. kartų, šis skaičius yra nedaug didesnis palyginti su 2016 metų statistika. Iš viso pernai bendrovė savo klientams, apdraudusiems transporto priemones kasko, išmokėjo daugiau nei 12,3 mln. eurų išmokų. Didžioji dalis incidentų susiję su įvairiomis autoavarijomis. Pastebima, jog nemaža dalis šių avarijų įvyksta rudenį, kai suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija.
„Pernai metais fiksavome 482 atvejus, kai kasko pasirinkę asmenys kreipėsi į mus dėl susidūrimų su gyvūnais, 2016 metais šis skaičius siekė 515. Šių avarijų skaičius ypač padidėja rudenį ir tokia tendencija pastebima jau daugelį metų“, – tvirtina R. Bieliauskas.
Anot R. Bieliausko, tradiciškai daug susidūrimų su laukiniais gyvūnais fiksuojama Vilniaus, Kauno, Utenos, Trakų ir Panevėžio rajonuose. Itin dažnai pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais draudimo bendrovė gauna iš kelio Vilnius–Panevėžys, kuris yra vienas intensyviausių Lietuvoje. Kadangi rudenį eismo sąlygos suprastėja, o leistinas greitis išlieka didelis, tai neretai ir tampa daugelio susidūrimų su laukiniais gyvūnais priežastimi.
