Kad žiema neužkluptų netikėtai: specialistai vairuotojams siūlo nedviprasmišką patarimą

Kad ir kokios netipiškos tapo lietuviškos žiemos, joms vis tiek reikia ruoštis. Sinoptikai artimiausiu metu prognozuoja ir pirmą gausesnį sniegą. Staiga pasikeitusios oro sąlygos tampa tikru išbandymu kai kuriems vairuotojams. Specialistai jiems siūlo įvertinti savo galimybes: jei esate tinkamai paruošę automobilį šaltajam metų sezonui – staigmenų neturėtų būti. Jei ne – geriau rinkitės viešąjį transportą.

Dar vienas svarbus patarimas. Jei nemokate valdyti slystančio automobilio, vairuokite taip, kad jis neslystų. Tada ir nekils rūpesčių.

Pasiruošimas

Labiausiai patyręs Dakaro ralio lenktynininkas iš Lietuvos Antanas Juknevičius teigia, kad tvarkingų vairuotojų sniegas neturėtų gąsdinti.

„Jei žmogus tinkamai paruošęs automobilį, tai jam nėra dėl ko sukti galvos. Reikia tiesiog vairuoti ir džiaugtis gyvenimu. Kita vertus, jei žmogus žiemai nepasiruošęs, tai aš jo vietoje nusipirkčiau troleibuso bilietuką ir palikčiau mašiną“, – sako A. Juknevičius.

Kalbant rimčiau, yra vienas svarbiausias faktorius, lemiantis eismo saugumą.

„Be jokių abejonių atsakymas vienareikšmis – greitis. Jei greitai lėksi, kai sukibimas prastas, tai aišku, kad atitrūksi, prarasi sukibimą ir imsi čiuožti. Kuo mažesnis greitis, tuo rizika mažesnė. Tačiau vėlgi grįžčiau prie to paties – jei esi tinkamai pasiruošęs žiemai, tai joks sniegas nebaisus“, – DELFI teigė A. Juknevičius.

Matymas ir prognozavimas

Automobilių žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius pabrėžia, kad žiemą kardinaliai skiriasi sukibimas, o kelio dangą automobilis liečia tik padangomis.

„Ne tik kelininkus, bet ir vairuotojus pirmas sniegas užklumpa netikėtai. Ledas ar sniegas nuo asfalto skiriasi vienu dalyku – kitoks sukibimas. Kitoks, tai reiškia blogesnis. Blogesnis sukibimas lemia ilgesnį stabdymo kelią ir blogesnį valdomumą, jei kalbame apie posūkius. Šiuos dalykus tiesiogiai lemia greitis. Jokių naujienų niekas neatras, o palinkėjimas vienas – netaupyti padangoms, nors ta žiema Lietuvoje tampa nelabai panaši į žiemą. Bet ir ta viena diena, vienas baisus pusdienis vis tiek bus – bus pūga, bus plikledis, bus tokios sąlygos, kai bus įvykių, o tie įvykiai nutiks mažiausiai pasiruošusiems“, – sako automobiliais visą pasaulį išmaišęs V. Milius.

Žurnalistas pataria, kad labai svarbu numatyti ir prognozuoti eismo sąlygas.

„Reikia pamatyti, kad kelio danga slidi. Net ir sniego danga yra skirtingai slidi. Gali būti sniegas neslidus, o gali būti labai slidus. Tai ir yra prognozavimas – visada reikia jausti, kiek yra slidu. Dauguma automobilių rodo lauko temperatūrą ir turi perspėjimą, kad temperatūra krenta. O tie perspėjimai skirti ne tam, kad užsivilktumei paltą. Jie skirti tam, kad vairuotojas įvertintų eismo sąlygas.

Lietuvoje labai specifinė žiema – per vieną dieną gali būti ir pliusas, ir minusas, ir ledas, ir sniegas, ir vanduo. Viskas viename per vieną dieną. Tą reikia prognozuoti ir žmogui reikia apie tai galvoti“, – pataria V. Milius.

Tiesa, prognozuoti eismo sąlygas ir nuspėti, kiek slidi kelio danga, gali būti pakankamai sudėtingas procesas.

„Kita vertus, dabar labai ilgas tamsus paros laikas, todėl eismo sąlygų prognozavimas tampa dar labiau sudėtingas, nes mes ne viską matome. Todėl reikia būti dar atsargesniems“, – teigia pašnekovas.

Sniego baimė

Saugaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas neslepia, kad jo karjeroje pasitaikė ir tokių mokinių, kurie paniškai bijo sniego. Tada atsakymas panašus į A. Juknevičiaus patarimą – rinktis viešąjį transportą, o jame spręsti savo baimės priežasties klausimus.

„Žmonės labai mažai mąsto apie vairavimą. Matyt aš į senatvę darausi vairavimo filosofas. Pirma reikia suprasti, ko žmogus bijo ir kodėl jis to bijo. Tada reikia spręsti klausimus iš esmės. Ar jūs mokate groti smuiku? Ne? Tai aš jums duosiu virtualių patarimų, kaip groti smuiku. Ar jie jums padės? Matyt, nelabai. Tai lygiai tas pats su vairavimu“, – dėsto A. Pakėnas.

Vairavimo instruktorius sako, kad iš esmės visi patarimai yra nieko neverti, jei jie nėra saugiai išbandomi realybėje. Tam ir rengiamos specialios pamokos vairuotojams, kurių metų mokoma valdyti automobilį ant slidžios kelio dangos. Tiksliau, valdyti automobilį taip, kad jis nepradėtų slysti ir nereikėtų gelbėtis iš ekstremalių situacijų.

„Tai išmokstama pakankamai greitai. Daugelis išmoksta per 3 valandų kursą ir baigiasi baimė, nes žmonės bijo nežinios. Jiems niekas nepaaiškina ir atsiranda baimė. Kai žmogus žino, jam nušvinta šviesa ir jis sužino kaip su tuo kovoti paprastuoju būdu. Su slydimu galima kovoti mažinant greitį ir nereikia jokių antgamtinių sugebėjimų – kiekvienas žmogus juos turi, tik tereikia juos patobulinti. Tada žmogus į sniegą pradeda žiūrėti kaip į pragmatinę kliūtį, o ne kaip į nesuvokiamą baimę“, – sako A. Pakėnas.

Specialistas teigia, kad kartais ir vairuotojo veiksmai išprovokuoja automobilį slysti.

„Automobilį reikia vairuoti tolygiai, švelniai. Bet tolygiai tai nereiškia lėtai. Viename iš vairavimo vadovėlių yra apibrėžimas, kad tolygiai tai reiškia greitai. Tai – paradoksali tiesa, tačiau taip yra. Daugelis žmonių tolygumą supranta kaip lėtumą, nors taip nėra. Tolygumas nėra staigumas“, – paaiškina A. Pakėnas.