Bendrovės „ARV-Auto“ neformalaus ugdymo būrelio mokytoja-ekspertė Lina Šembergė, šią akciją organizuojanti jau šešioliktus metus iš eilės, pastebi, kad savo atžalas į mokyklas lydintys tėvai, pasiteiravus „kodėl nesegi atšvaitų?“ kartais pažeria gluminančių pasiteisinimų: „turiu namuose“, „prisegtas prie kitos rankinės“, „būčiau pasiėmęs, jei būčiau žinojęs apie patikrinimą“...

„Iš tiesų kai kurie žmonės – tiek suaugusieji, tiek vaikai – mano, kad svarbu atšvaitą turėti, bet ne taisyklingai jį segėti, kad pakanka į mažą ritinėlį ant rankinės diržo susukto atšvaito ir t. t. Tačiau net ir tokių apsaugos priemonių dauguma neturi. Iš daugiau nei 400 Kauno KTU Vaižganto progimnazijos mokinių bent kažkokius automobilių žibintų šviesas atspindinčius daiktus turėjo gal 50 vaikų. Iš anksti ryte sutiktų tėvų atšvaitų neturėjo nė vienas“, – konstatuoja L. Šembergė.

Galbūt mieste atšvaitai ne tokie svarbūs, kaip gyvenantiems užmiestyje ir dažnai keliaujantiems neapšviestais kelkraščiais? Saugaus eismo ekspertai su tokiomis prielaidomis kategoriškai nesutinka ir teigia, kad rizika likti nepastebėtam intensyvaus eismo zonose nė kiek ne mažesnė. Ypač pavojingos situacijos, kai automobiliai prasilenkia – kas vyksta anapus akinančiai ryškiai šviečiančių automobilių žibintų pastebėti nepaprastai sunku, o pėstieji be atšvaitų ar kokių nors kitų šviesą atspindinčių – šviečiančių elementų tam tikru metu tampa visiškai nematomi.

Beje, būtent tokiu šviesos-tamsos kontrastų žaidimu savo triukus atlikdavo garsusis iliuzionistas Deividas Koperfildas, išgarsėjęs Niujorke esančios Laisvės statulos „pradanginimu“. Pastarosios akcijos metu prie Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos bei KTU Vaižganto progimnazijos taip pat buvo pademonstruota atšvaitų svarba – į pakabintus ant simbolinio medžio šakų atšvaitus nukreipus prožektorius jie spindėjo kaip ryškiausios žvaigždės. Tokiais tamsoje tampa ir visi atšvaitus segintys pėstieji ar dviratininkai – važiuojant įjungus artimąsias automobilio šviesas jei puikiai pastebimi maždaug iš už 120-150 metrų.

Kauno vaikams – triukai su atšvaitais

Atšvaito neturinčius žmones vairuotojai gali pamatyti tik tuomet, kai iki jų lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti.

Prie šio projekto prisidėjusios Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai savo ruožtu pastebi, kad žibintai yra bene netvarkingiausia automobilio sistema: iki 18 proc. tikrinamų mašinų lempos prastai sureguliuotos, nešvarios, reflektoriai ir sklaidytuvai prastai atlieka savo funkcijas, todėl kelias apšviečiamas prastai ir kai kurie svarbūs dalykai tampa sunkiai pastebimi.

L. Šembergė taip pat akcentuoja, kad nepaprastai svarbu vaikams atšvaitus ne duoti, bet teisingai prisegti. Priešingu atveju jie tiesiog nenaudojami ar netgi išmetami kaip niekalas. Saugaus eismo pedagogės teigimu, džiaugtis galima tik tuo, kad kiekvienais metais daugėja tiek mokyklų ir vaikų darželių, kurie supranta tokio pobūdžio švietėjiškos veiklos svarbą ir kviečia akcijos „Su atšvaitu saugiau“ komandą į svečius.

Šiais metais prie projekto prisidėjo Lietuvos automobilių klubas, „ARV-Auto“ vairavimo mokykla, asociacija „Transeksta“, bendrovė „Kautra“, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla bei Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba, Kauno miesto savivaldybė, radijo stotis „Tau“. Nepaisant visų akcijos partnerių pastangų, surengti analogiškus eksperimentus su šviesų atspindžiais prie kitų mokyklų šiais metais gali nepavykti, nes visos turėtos atšvaitų atsargos jau išdalintos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)