Akcentuoja paprastų daiktų svarbą
Lenktynininkas Benediktas Vanagas pabrėžia, kad leidžiantis į žiemos keliones automobilis visų pirma privalo būti techniškai tvarkingas.
Neretai automobilių vairuotojai bando nugremžti ledą nuo stiklų daiktais, kurie pakliūva po ranka pirmiausiai, pavyzdžiui, nenaudojama kreditine kortele arba kompaktinio disko dėžute. Dėl šios priežasties pašnekovas pirmiausiai įvardija būtinybę į automobilio bagažinę įsimesti gremžtuką langams ir šluotelę nusivalyti sniegui.
Neužsivedant automobiliui tikrai padės užvedimo laidai, kurie išgelbės jeigu ne patį jus, tai aplinkinius, pakliuvusius į bėdą. Reikėtų nepamiršti ir specialaus lyno, skirto tempti automobilį, sako B. Vanagas.
„Jeigu yra nemažai sniego ir važiuoji į užmiestį, tai visai sveika būtų įsimesti nedidelį kastuvėlį, – tęsia pašnekovas. – Didelio galbūt nereikia, bet būna lengvi, aliumininiai, nedidukai – rankos ilgio.“
Jeigu ruošiamasi kelionei į kalnus, gali prireikti ir grandinių ratams – jos gali padėti automobiliui užkilti įkalne nepravažiuojamose vietovėse, pataria lenktynininkas.
Kalbėdamas apie specialų automobilio užvediklį, vadinamą „boosterį“, B. Vanagas sako, kad tai nėra būtinybė.
„Jeigu jau turėsi tokį specialų akumuliatorių, tada esi jau nebe automobilyje, o dirbtuvėse. Turint laidus, jau yra pakankamai neblogai. Užvediklyje yra tas pats akumuliatorius, tik jis turi galingesnę paleidimo elektros jėgą. Manau, kad automobilyje jo nereikėtų vežiotis. Jeigu jau dėtis užvediklį, tuomet jau geriau pasikeisti akumuliatorių, tada neprireiks ir to prietaiso“, – kalba pašnekovas.
Sako, kad šiuolaikiniai automobiliai nėra pritaikyti greitam remontui
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sako, kad visų pirma reikia pasirūpinti ir taip privalomais dalykais, kurie padės prakiurus padangai.
„Reikėtų turėti tą, kas privaloma. Tai yra atsarginis ratas, raktas, skirtas atsukti ratą ir automobilio kėliklį. Vietoje visų šių dalykų gali būti specialus skystis, kurį reikia purkšti į prakiurusią padangą – jis laikinai užklijuoja padangą“, – sako VGTU docentas.
Tiesa, jis tikina, kad automobilio gedimo atveju padaryti lyg ir nelabai yra ką – šiuolaikiniai automobiliai nėra pritaikyti remontui pakelėje, todėl dažniausiai belieka tik kviestis pagalbą ir tikėtis, kad ji greitai atvažiuos.
„Jeigu kažkas sugedo, nors, kad sugestų netikėtai, labai retai pasitaiko, pačiam atsidarius variklio dangtį kažko pradėti ieškoti yra neįmanoma. Mažų mažiausiai, jeigu tai nėra „nusprogęs“ kažkoks įrenginys, reikia jungtis diagnostinį kompiuterį ir žiūrėti, ką rašo sistema. Bet tokių dalykų neįmanoma įsigyti“, – sako S. Pukalskas.
Jo teigimu, anksčiau pagamintuose automobiliuose dar būdavo numatytos specialios vietos įrankiams, turėjusiems padėti nelaimės atveju, bet dabar tai nebedaroma.
„Matot, laikmetis iš esmės pasikeitęs. Specialių dalykų kaip ir nebėra. Pavyzdžiui, „Žiguliukų“ bagažinėje būdavo iš gamyklos įtvirtintas dėklas, kuriame buvo įvairiausių įrankių, būdavo ir kastuvui speciali vieta. Dabar to nebereikia.
Visų pirma, didžioji dauguma vairuotojų nėra kvalifikuoti, kad galėtų net menkiausią dalyką pasiremontuoti. Visų antra, nauji automobiliai net nėra pritaikyti remontui pakelėje, užsienyje netgi yra draudžiama sustojus kažką remontuoti. Tai yra labai nesaugu, taip pat gali būti paskleista tarša, jeigu atsuksite kažkokią degalų žarnelę, arba tepalų kažkur ištikš“, – sako S. Pukalskas.
