Nors BMW dar vasarą pasigirdus galimiems įtarimams, kategoriškai neigė bet kokius konkurencijos teisei prieštaraujančius susitarimus, tačiau pripažino, jog bendradarbiavimo atvejų tarp automobilių gamintojų buvo. Po atliktų veiksmų didžiausių automobilių gamintojų patalpose EK patvirtinto, jog netikėti patikrinimai susiję su tiriamais keleto Vokietijos automobilių gamintojų veiksmais, kurie galėjo pažeisti ES konkurencijos teisės taisykles, tačiau pabrėžė, kad patikrinimų atlikimo faktas savaime dar nereiškia pažeidimo.
Ar bendradarbiavimas su EK padės „Daimler“ išvengti baudos?
EK atsisakė tiksliai įvardinti, kurie automobilių gamintojai pateko į EK pareigūnų akiratį, bet pridūrė, kad „Daimler“ glaudžiai bendradarbiauja su EK, dėl to pagal atleidimo nuo baudų programą, gali būti atleista nuo visos ar dalies baudos. Toks „Daimler“ žingsnis, pasinaudoti atleidimo nuo baudų programa, puikiai suprantamas, nes kitu atveju, nustačius pažeidimą, „Daimler“ galėtų grėsti net iki 100 proc. didesnė bauda, vien dėl to, kad ši bendrovė už panašaus pobūdžio pažeidimus jau buvo nubausta 2016 m. vilkikų kartelio byloje. Tą kartą „Daimler“ buvo skirta 1 mlrd. eurų bauda.
Vokietijos spaudoje dar liepos mėnesį buvo pasirodžiusi informacija, jog „Volkswagen“, kaip ir „Daimler“, siekia atleidimo nuo baudos ar jos dalies. Jei oficialiai būtų pradėtas EK tyrimas, antroji prisipažinusi kartelio dalyvė būtų atleista tik nuo pusės gresiančios baudos dydžio ir tik tuo atveju, jei pateiktų naudingos informacijos. Praėjusią ir šią savaitę atlikti netikėti EK pareigūnų patikrinimai gali reikšti, kad „Volkswagen“ ir „Daimler“ pateikti įrodymai gali būti prieštaringi, todėl siekdama objektyviai įvertinti situaciją EK ėmėsi savarankiško įrodymų rinkimo.
Pasitvirtinus galimam karteliniam susitarimui – gali grėsti maksimalios baudos gamintojams
Kokios dydžio baudos gresia įtariamiems automobilių gamintojams, jei paaiškės, jog buvo sudarytas kartelis, šiame etape sunku prognozuoti. Baudų dydžio apskaičiavimas iš esmės yra vienas iš paskutinių žingsnių ir jų dydis kiekvieną kartą nustatomas individualiai įvertinus tam tikras aplinkybes. Pavyzdžiui, su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių pajamų dydį, pažeidimo pavojingumą, laikotarpį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kita.
Pasitvirtinus neoficialiais duomenimis skelbiamiems įtarimams, jog galimo kartelio pradžia gali būti 1990 m., neabejotinai turėsime bene ilgiausiai trukusį kartelinį susitarimą EK istorijoje, kurio trukmė gali siekti net kelis dešimtmečius. Jei būtų nustatytas toks pažeidimo laikotarpis, automobilių gamintojams gali grėsti artimos maksimalioms ar net maksimalios baudos, t. y. siekiančios iki 10 proc. bendrųjų įmonės metinių pajamų.
Pavyzdžiui, viešai skelbiamais duomenimis, 2016 m. BMW grupės pajamos siekė apie 94 mlrd. eurų, tad matematika paprasta – jei bauda būtų skiriama 2017 m., ji maksimaliai galėtų siekti net iki 9,4 mlrd. eurų. Žinoma, tokio pobūdžio tyrimai užtrunka 3-4 metus, kai kuriais atvejais net ilgiau, o galutinis baudos dydis negalės viršyti pažeidėjos 10 proc. bendros apyvartos, pasiektos per praėjusius finansinius metus iki sprendimo dėl pažeidimo priėmimo. Taigi, baudos dydis priklausys nuo apyvartos ateityje, kuri atsižvelgiant į tendencijas, gali būti net ir didesnė.
Baudos tik ledkalnio viršūnė – automobilių pirkėjai galės reikalauti kompensacijų
Jeigu bus nustatytas įtariamas kartelinis susitarimas, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio baudos bus paskirtos automobilių gamintojams (ar kai kurie iš viso bus atleisti nuo baudos ar jos dalies), galutiniai lengvųjų automobilių pirkėjai, įskaitant ir Lietuvoje, turės teisę reikalauti kompensuoti iš automobilių gamintojų dėl kartelio padidėjusių automobilių kainų skirtumą, t. y. reikalauti atlyginti žalą atsiradusią dėl antikonkurencinių automobilių gamintojų veiksmų.
Įdomiausia tai, kad Vokietijos automobilių gamintojams didžiausiu galvos skausmu gali tapti ne EK baudos, o kelis ar net keliasdešimt kartų didesnės sumos (palyginti su baudomis) per visą kartelio laikotarpį lengvųjų automobilių pirkėjų patirtai žalai atlyginti. Praėjusiais metais paskelbus apie nustatytą vilkikų gamintojų kartelį Europoje buvo įsteigta ne viena nauja specializuota bendrovė, kuri apjungdama vilkikų pirkėjų reikalavimus siekia prisiteisti kartelio dalyvių padarytą žalą.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įsteigtas Bentham Europe fondas praėjusių metų rudenį paskelbė, kad finansuos 100 mlrd. eurų žalos atlyginimų ieškinį prieš vilkikų kartelio gamintojus („MAN“, „Volvo/Renault“, „Daimler“, „Iveco“, „DAF“), palyginimui bendra EK paskirta bauda (kartu su šiemet paskirta „Scania“ bauda) siekė apie 3,8 mlrd. eurų.
Minėto fondo preliminariais skaičiavimais 1997 – 2011 m. (toks buvo nustatytas kartelio laikotarpis) vilkikų gamintojai visoje Europoje pardavė apie 10 mln. vilkikų, o sudaryto kartelio kiekvienu atveju pirkėjai vidutiniškai permokėjo apie 10 tūkst. eurų. Šiuo atveju, svarbu pastebėti, kad teisę į žalos atlyginimą turi ne tik sunkiasvorių vilkikų (sunkesnių nei 16 t), bet ir vidutinio dydžio (6 – 16 t. svorio) vilkikų pirkėjai ir Lietuvoje.
Kokių tikslaus dydžio kompensacijų galėtų tikėtis lengvųjų automobilių pirkėjai, įskaitant ir pirkėjus Lietuvoje, jei bus nustatytas kartelis, šiame etape kol kas sunku įvardinti. Tačiau remiantis ankstesne panašaus pobūdžio bylų statistika skirtingose Europos šalyse atlygintos žalos dydis gali siekti 10 proc. ar net didesnę sumą skaičiuojant nuo pirkimo kainos.
Panašu, kad po visų procesų, susijusių su žalos dėl vilkikų kartelio atlyginimo, bus pramintas daug aiškesnis teisinis kelias ir, jei prireiks, lengvųjų automobilių pirkėjai iš anksto aiškiau galės įsivertinti, kokio žalos dydžio atlyginimo jie gali tikėtis, kiek tai užtruks laiko ir kokios galėtų būti tokio proceso išlaidos.
Autorius yra advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas.
