Keletas organizacijos „AAA Foundation for Traffic Safety“ atstovų nutarė paieškoti atsakymų į pirmiau pateiktus klausimus. Atlikdami konkretų tyrimą jie įvertino pačiuose įvairiausiuose automobiliuose įtaisytas sistemas ir keletą jų siūlomų funkcijų, kad išsiaiškintų, kurios iš jų labiausiai atitraukia vairuotojų dėmesį ir teikia mažiausiai pranašumų, rašoma svetainėje autoblog.com.
Spėjimas, kad mažiausiai dėmesį blaško garso įrenginių nuostatų koregavimas, yra teisingas, ir tai veikiausiai nestebina. Gali būti, kad dešimtmečiais praktikuotas radijo stočių perjungimas, parinkčių keitimas ir garsumo reguliavimas tiesiog tapo į kraują įaugusiu įpročiu. Be to, norint ką nors atlikti dažniausiai tereikia paspausti porą mygtukų ar pasukti rankenėlę.
Kiek netikėta buvo tai, kad nei skambinimas, nei teksto žinutės siuntimas naudojant informacinio pramoginio turinio sistemas nepasirodė labiausiai atitraukiantis nuo vairavimo.
Garbė (veikiau, žinoma, negarbė) pelnyti labiausiai trikdančio veiksmo titulą atiteko navigacinių sistemų naudojimui ir ypač – adreso įvedimui. Ši užduotis, kaip paaiškėjo, reikalauja daugiausia dėmesio, be to, ilgiausiai atitraukia vairuotojo žvilgsnį nuo kelio.
Antroje vietoje pagal dėmesio atitraukimą, žinoma, atsidūrė skambinimas telefonu ir susirašinėjimas žinutėmis.
Naudojant informacinę pramoginę sistemą labiausiai dėmesį blaškyti gali ne konkretus veiksmas – ne ką mažesnę meškos paslaugą gali daryti ir sistemai pritaikyta sąsaja. Atliekant tyrimą buvo atliktas trijų tipų sistemų palyginimo eksperimentas. Vienos sistemos valdikliai buvo išdėstyti šalia vairo, kita sistema buvo valdoma balsu, o trečia – centrinės konsolės apačioje išdėstytais valdikliais.
Vargu ar reikia stebėtis, kad mažiausiai dėmesio ir pastangų reikalauja šalia vairo esantys valdikliai – jų reguliavimas mažai kuo skiriasi nuo radijo, navigacijos ar temperatūros nustatymo.
Kad ir keista, labiausiai dėmesys atitraukiamas, kai valdikliai išdėstyti centre apačioje. Ši žinia turėtų priversti suklusti „Mazda“, „Audi“ ir kitų markių automobilių, tarp kurių priekinių sėdynių sumontuota didelė sukamoji rankenėlė, gamintojus.
Pateikdami tyrimo išvadas, organizacijos AAA atstovai nurodė, kad automobilių pramonės dalyviai dar tikrai gali tobulinti transporto priemonėse diegiamas informacines pramogines sistemas. Jie taip pat paminėjo, kad kiek sudėtingesnės funkcijos, tokios kaip žinučių rašymas, telefono numerių rinkimas ar adresų įvedimas, taip pat įvairūs žiniatinklio ar socialinių tinklų naršymo veiksmai vairuojant turėtų būti užblokuoti – juk įsivesti adresą galima ir prieš pajudant iš vietos.
Svetainės autoblog.com leidėjai negali nepapildyti organizacijos AAA pateiktų išvadų. Jie tikina, kad kiekvienos informacinės pramoginės sistemos naudojimo įpročiai yra individualūs, todėl ir vertinimas tegali būti subjektyvus. Sistema, kurią vieni įvertina kaip neįtikėtinai sudėtingą, kitiems gali atrodyti ideali. Taigi, viską derėtų išmėginti patiems – geriausia tai padaryti dar iki bandomųjų reisų.
Jei sistema net nevairuojant atrodo nepatogi, turbūt turėtumėte susimąstyti apie kitą transporto priemonę. Svarbu ir tai, kad tyrimo dalyviai galėjo tik labai paviršutiniškai susipažinti su kiekviename automobilyje veikiančia sistema, tačiau būtina atminti, kad bet kurios sistemos valdymas ilgainiui darosi paprastesnis, todėl reikalauja vis mažiau dėmesio. Vis dėlto visada patartina rinktis tokią sistemą, kurią valdyti pavyktų beveik intuityviai – be ypatingų išankstinių žinių.
