Apie susidariusią situaciją su „Vakarų ekspresu“ mintimis pasidalijo dešimt metų profesionaliai šonaslydžio sportu užsiimantis Valdas Vindžigelskis. Gargždiškis yra matęs, kaip dideliu greičiu skriejantys sportiniai automobiliai tampa nevaldomi – linksta specialūs karkasiniai rėmai, o vairuotojai atsiduria ligoninėje. Profesionalas įvardijo ir šalies keliuose greičio keliamą pavojų.

Problema – netvarkingi automobiliai

Šonaslydžio specialisto teigimu, vairuotojams ne visada koją pakiša patirties trūkumas.

„Galu varomus automobilius sudėtingiau vairuoti tuo atveju, jeigu jie yra senesnio modelio. Su problemomis ypač susiduriama posūkiuose. Naujesnio modelio automobiliai turi stabilumo kontroles. Kadangi BMW yra populiarus modelis ir jį mėgsta jaunimas, jis neretai viršija greitį ir sukelia daugiau avarijų. Galu varomi automobiliai kitaip vairuojami žiemą – jie gali prarasti sukibimą su danga“, – sakė Lietuvos pajėgiausio šonaslydžio „Pro“ čempionato vairuotojas.

V. Vindžigelskio manymu, Lietuvoje BMW automobiliai ir jų vairuotojai daug dėmesio sulaukia dėl šios transporto priemonės markės gausos.

„Dabar yra tokia tendencija, kad jeigu avariją padaro vairuotojas, vairuojantis BMW automobilį, jį reikia smerkti ir žeminti. Kai kelyje susiduria kitos markės automobiliai, niekam neįdomu“, – tikino 30-metis.

Silpnas variklis – nemadingas

V. Vindžigelskis nemano, kad vairuotojų „nuotykiai“ su autobusų stotelėmis yra atsitiktinumas. Jo teigimu, kai kurie perka automobilį už paskutinius pinigus, todėl neretai jų nelieka remontui.

Vaidas Vindžigelskis

„Didesnė avarijos tikimybė atsiranda vairuojant netvarkingą automobilį – neretai automobiliuose neveikia tokie stabdžių elementai kaip ABS daviklis ar stabilumo kontrolė. Taip pat vairuotojai važinėja su nusidėvėjusiomis padangomis. Kai kuriems galbūt yra gėda važiuoti su mažiau galingu automobiliu. Šiais laikais pasakyti, kad važiuoji su negalingu automobiliu, nemadinga“, – sakė profesionalus vairuotojas.

V. Vindžigelskis kaip problemą įvardijo specialių vairavimo aikštelių trūkumą, kuriose jauni ir labiau patyrę vairuotojai galėtų išbandyti savo jėgas.

„Nemanau, kad situaciją pagerintų papildomi vairavimo kursai. Kadangi aikštelių nėra, ypač jauni žmonės įsidrąsina ir „piešia saules“ gatvėse. Norint piešti „saulutę“, reikia išjungti visas saugumo kontroles. Jeigu po miestą važinėjama su išjungtomis saugumo kontrolėmis, dėl to galu varomas automobilis tampa labiau nevaldomas. Tai gali būti viena avarijų priežasčių“, – neabejojo šonaslydžio virtuozas.

Prisižiūri filmų

Su chuliganiško vairavimo ypatumais neretai tenka susidurti policijai, kuri fiksuoja pažeidimus, o pažeidėjus – baudžia. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto Nerijaus Stankaus teigimu, pareigūnai išgirsta nelogiškų pasiteisinimų.

„Chuliganiškai vairuojantys žmonės puikiai žino, ką daro ir ko siekia. Kai kurie teisinasi, kad per staigiai atleido sankabą, išvairavo. Viešoje aikštelėje automobiliu čiuožti ratu yra chuliganizmas. Jeigu nori slysti šonu, turi specialiai sukelti variklio sukimo momentą, prasukti ratus, jausti slydimo trajektoriją. Tai vadinama šonaslydžiu“, – sakė N. Stankus.

Jis greičio mėgėjus ragina šonaslydžiu užsiimti ne gatvėse, o tam pritaikytose vietose.

„Kai automobilis slysta, jį suvaldyti tampa sudėtingiau – tai nėra stabili važiavimo būsena. Toks vairavimas yra pavojingas – gali sprogti padanga, vairuotojas gali užvažiuoti ant akmens ar kanalizacijos dangčio. Tai gali sukelti didelių pasekmių“, – tikino pareigūnas, kurio teigimu, „saulių piešimu“ ir šonaslydžiu vairuotojai dažniausiai užsiima žiemą.

N. Stankaus manymu, avarijos neretai sukeliamos dėl noro būti pripažintu geresniu už kitus. Mąstymas pasikeičia tik įvykus eismo įvykiui ir sulaukus pasekmių.

„Jaunimas pamato per filmą, kaip Vinas Dieselis sugeba labai gražiai skraidyti su automobiliu. Tai tampa vertybe, o vėliau – pasekmėmis. Kai kuriems atrodo, kad kažkas atkreips į juos dėmesį, pagirs. Atsiranda apgailestavimas tik tada, kai susiduriama su mirtimi. Neabejoju, kad tada žmogus pradeda galvoti, kodėl elgėsi neatsargiai“, – teigė N. Stankus.

Etiketes klijuoja baimė

Medicinos psichologės Rasos Karalienės manymu, visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris apie BMW automobilių vairuotojus atsiranda dėl dažnų eismo įvykių. Požiūris galėtų pasikeisti tik tada, jei bent metus šios markės transporto priemonės neatsidurtų dėmesio centre.

„Visi žino, kad daugelis mėgsta vairuoti BMW automobilius. Vieni mėgsta azartą, o kiti bijo nukentėti. Visuomenėje atsiranda gynybinė reakcija ir neigiamas požiūris į tokius vairuotojus. Neigiama patirtis ilgai išlieka emocinėje atmintyje“, – tikino psichologė.

Jos teigimu, taip žmonės pradeda klijuoti etiketes, o tai – tarsi patyčių forma ir nepasitikėjimo išraiška. Ši gynybinė forma paplitusi mūsų visuomenėje.

Visgi R. Karalienė pastebi, kad situacija šalies keliuose gerėja.

Asociatyvi nuotr.

„Niekas nesidžiaugia, kai vėluoja. Tačiau vairuotojai vis dažniau pastebi ne tik save, bet ir kitus. Jeigu susidaro kamštis, kai kurie palaukia ir draugiškai praleidžia automobilius iš šalutinio kelio. Atsiranda vis kultūringesnio vairavimo apraiškų“, – sakė ji.

Psichologė ragina vairuotojus susiplanuoti laiką – išvažiuoti 15 ar 20 minučių anksčiau, jeigu baiminamasi patekti į transporto kamščius ir vėluoti į darbą.

Dažniausiai kenčia „Volkswagen“

Draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ nustatė, jog populiariausios Lietuvoje automobilių markės „Volkswagen“ vairuotojai per šiuos metus šalies keliuose ir gatvėse patyrė daugiausiai eismo įvykių. Šios markės automobilių vairuotojai tai pat ir dažniausi avarijų kaltininkai.

„Dažniausios eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios. Tai yra greičio viršijimas, atsargumo stoka ir išsiblaškymas, Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, saugaus vairavimo įpročių trūkumas. Be to, kaip ir kiekvienais metais, nemažai avarijų šiemet šaltuoju metų laiku įvyko dėl neatsargaus važiavimo slidžia kelio danga ar tinkamai neparuoštu automobiliu su vasarinėmis arba nusidėvėjusiomis padangomis“, – sakė bendrovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.