Kai kurių tyrimų išvados taip pat verčia suabejoti emisijų mažinimo ir taupaus degalų vartojimo technologijų efektyvumu. Laboratorinių testų duomenis, kaip ne kartą teko įsitikinti, galima nesunkiai suklastoti pasitelkus sumanius inžinerinius sprendimus. Be to, mes juk nevažinėjame testuojant automobilius naudojamais bėgančiais takais, o skirtumas tarp vairavimo sąlygų gatvėse ir laboratorijoje yra tikrai didelis.

„Emissions Analytics“, nepriklausomos organizacijos su pagrindine būstine Jungtinėje Karalystėje, iniciatyva nuo 2013 metų buvo atlikta daugiau nei 500 transporto priemonių testų Jungtinėse Valstijose. Įmonės specialistai įsitikinę, kad vieta, kurioje testuojamas automobilis, gali turėti lemiamą įtaką testo rezultatams.

„Emissions Analytics“ vykdo realiais, įprastas vairavimo sąlygas atitinkančiais rodikliais pagrįstą analizę. Šiuo tikslu naudojamas nešiojamasis testavimo prietaisas. Įmonės vykdomų patikrų tikslas – išsiaiškinti, kurios automobilių sektoriaus tendencijos išties pasiteisina ekonomiškai, o kurios tėra vien akių dūmimas.

Leidinio „Automotive News“ duomenimis, galutines išvadas apie Jungtinėse Valstijose eksploatuojamas transporto priemones „Emissions Analytics“ ketina pateikti spalio pradžioje. Įmonės įkūrėjo ir vadovo Nicko Moldeno įsitikinimu, visuomenę jau seniai metas supažindinti su tiksliais rinkoje siūlomų automobilių degalų suvartojimo ir anglies dioksido išmetimo rodikliais bei realiu transporto priemonių poveikiu aplinkai.

„Ar pasitikėti turima informacija, yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas, – aiškino N. Moldenas leidiniui „Automotive News“. – EPA lipdukas, aišku, šį tą rodo, nors tėra tik sąlyginis garantas. Mes galime suteikit kur kas išsamesnės informacijos.“

Galbūt tokie perspėjimai ir skamba kaip komerciniais interesais pagrįsti teiginiai, tačiau juose gali būti dalis tiesos. Turbokompresorius, žinoma, yra nuostabus išradimas, tačiau taupyti degalus jis vargu ar padeda, jei tenka be perstojo guldyti į dugną akceleratorių. „Emissions Analytics“ specialistai įsitikinę, kad dauguma laboratorinių testų nėra pagrįsti realia vairavimo patirtimi, kai turbokompresoriams leidžiama pakankamai įsisukti. Nemažai nerimo jiems kelia ir tai, kad vis ryškėjanti pramonės sektoriaus tendencija pereiti prie mažesnio darbinio tūrio variklių, ko gero, artėja prie tam tikros kritinės ribos.

„Mažinant taip pat reikia jausti saiką, – perspėjo N. Moldenas. – Peržengus tam tikrą ribą gali paaiškėti, kad realaus degalų suvartojimo rodikliai kinta į blogąją pusę. Neatitikimai tarp EPA lipdukų ir realių rodiklių ypač tikėtini, jei variklio tūris nesiekia 2 litrų.“

Pasak N. Moldeno, užuot stengęsi kuo labiau mažinti paprastus variklius, automobilių gamintojai turėtų stengtis lengvinti transporto priemones ir montuoti į jas hibridines jėgos pavaras. Nors dabar, kai ypač padidėjo miesto visureigių ir krosoverių paklausa, tai padaryti anaiptol ne paprasta, nevalia pamiršti, kad pernelyg neapkrautas variklis visada veiks efektyviau, nesvarbų, kokio dydžio būtų.

Standartinius hibridus N. Moldenas vertina labiau nei iš tinklo įkraunamus elektromobilius, nes su pastaraisiais siejamos didesnės gamybos išlaidos, o ir jų priežiūra bei eksploatacija yra daug sudėtingesnė. Kadangi daugelio šalių vyriausybės standartiniais hibridais kol kas pernelyg nesidomi, jų pardavimas pigių benzinu varomų automobilių kontekste vertintinas kaip stabilaus rinkos poreikio pagrindas.

Tarp kitų technologijų, kurioms „Emissions Analytics“ norėtų atvirai pritarti, yra daugiau pakopų turinčios greičių dėžės ir efektyvumą, o ne dinamiką ar išvaizdą, teikiančios padangos.

„Egzistuoja begalė puikių technologijų, – įsitikinęs N. Moldenas. – Efektyvumo prasme jos vis labiau tobulėja. Visgi būtina pateikti kuo daugiau informacijos, kad žvalgydamiesi po automobilių salonus žmonės žinotų, kurios transporto priemonės labiausiai vertos dėmesio.“