Kaip su tais iššūkiais geriau susitvarkyti, pataria „BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis.
Vairavimo specialistas, ilgus metus lenktyniavęs, o dabar dirbantis instruktoriumi ir įvairių lenktynių organizatoriumi, patarimus vairuotojams suskirstė į tris dalis.
„Saugiame vairavime yra trys elementai: eismo infrastruktūra, transporto priemonė ir žmonės – vairuotojai bei pėstieji. Kai visi trys yra maksimaliai geros būklės ir sąmoningi, tuomet galime kalbėti apie visiškai ar beveik saugų eismą. Visais kitais atvejais reikia susidurti su tam tikrais kompromisais, kurių rezultatus pamatome žiniose“, – aiškina D. Jonušis.
Svarbiausia – įvertinti galimybes
Žmogus, anot D. Jonušio, yra svarbiausias visoje jo anksčiau įvardytoje saugaus eismo lygtyje. Net jeigu kelio sąlygos yra prastos, o automobilis ne itin tinkamas joms įveikti, patyręs ir savo galimybes gebantis įvertinti vairuotojas priims teisingus sprendimus ir greičiausiai sugebės saugiai nukeliauti iš taško A į tašką B arba pasirinkti kitą keliavimo alternatyvą.
Jeigu kelio sąlygos idealios, automobilis naujas ir saugus, tačiau vairuotojas linkęs pervertinti savo jėgas, eismo įvykio tikimybė gerokai išauga.
„Svarbiausias dalykas kelyje yra mokėjimas įvertinti savo galimybes. Blogas vairavimas dažniausiai yra nulemtas ne įgūdžių trūkumo, o per didelio pasitikėjimo savimi arba nepakankamo žinių turėjimo. To mes ir mokome „BMW vairavimo akademijoje“ – kad kursantai galėtų realiai įvertinti tiek savo, tiek automobilio galimybes. Tai būtina ne tik rudenį, bet ir žiemą bei vasarą“, – tvirtina vairavimo specialistas.
Tą D. Jonušis pabrėžia paklaustas apie patarimus po atostogų į aktyvų miesto ritmą rugsėjį grįžusiems vairuotojams. Jeigu žmogus deramai vertina savo galimybes, suvokia, jog eismas mieste rugsėjį tapo intensyvesnis, o jo paties galvoje dar vyrauja atostogų režimas, jis elgsis atsargiau, gatvėje važiuos lėčiau ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio galvą į vieną šoną pasuks dukart.
Analogišką patarimą specialistas turi ir į sostinę ar kitus didžiuosius miestus atvykstantiems studentams. Mažiau patyrusiems ir gatves menkai pažįstantiems vairuotojams su miestu susipažinti geriausia vakarais, kuomet eismas nėra intensyvus, o pirmąsias rugsėjo savaites piko metu naudotis kitais keliavimo būdais.
„Taip pat svarbu suvokti ir įvertinti, kad nuo rugsėjo mėnesio į miestus sugrįžta studentai, mokiniai, kurie dažnu atveju net per pėsčiųjų perėjas eina žiūrėdami į telefonus ir mes, vairuotojai, dėl to turime būti ypatingai budrūs“, – pataria specialistas.
Reikalingos papildomos minutės
„BMW vairavimo akademijos“ vadovas sako, kad rugsėjį vairuotojai turėtų kiekvienai kelionei didmiestyje numatyti papildomas keliasdešimt minučių. Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ skaičiavimais, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis sostinės gatvėse automobilių skaičius išauga 30-60 procentų, tad vietose, kuriose rugpjūčio mėnesį spūstys trukdavo pusvalandį, rugsėjį jos išsitęsia iki kelių valandų.
„Jeigu pavėluoji į susitikimą, pasiteisinimas, jog užstrigai spūstyje, skamba nekaip. Reikėtų nepamiršti, kad padidėja ne tik eismas gatvėse: stovėjimo vietos rudenį gali tekti ieškoti ilgiau nei vasaros sezono metu, tad papildomo laiko rezervacija – būtinas kelionės atributas“, – pataria D. Jonušis.
Ieškant geriausio kelio, galima pasitelkti ir išmaniąsias technologijas. Įvairios programėlės gali ne tik parodyti, kuriose vietose susidarė eismo spūstys, bet ir apskaičiuoti optimalų kelionės maršrutą pagal esamas eismo sąlygas ar patarti, kurių atkarpų vengti. Žinoma, programėles reikėtų naudoti dar prieš sėdant į automobilį, o ne spaudyti telefoną vairuojant.
Prie aplinkos sąlygų galima priskirti ir kitus eismo dalyvius. Prasidėjus mokslo metams, prie mokymo įstaigų padaugėja pėsčiųjų, o kai kurie jų, ypač jaunesni, gali išbėgti į gatvę mažiausiai tikėtinu metu.
„Sėdint prie vairo atsipalaiduoti negalima niekada, tačiau rugsėjį būtinas ypatingas atidumas prie mokymo įstaigų. Ne veltui prie mokyklų greitis yra ribojamas iki 40 km/val.“, – teigia D. Jonušis.
Automobilis – tarsi kokybiškas įrankis
Trečias saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo lygties dėmuo – automobilis, kuris turėtų būti techniškai tvarkingas. D. Jonušis teigia, kad po ilgesnių atostogų grįžę žmonės turėtų skirti laiko savo automobiliui ir bent jau patikrinti padangų slėgį. Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, slėgis galėjo sumažėti, o tuomet prastėja padangų sukibimas su kelio danga ir stabilumas.
„Norime, kad kiekvienoje srityje dirbtų geriausi specialistai, tad ir vairuoti turėtume automobilius, kurie yra maksimaliai tvarkingi ir bet kurią akimirką praeitų techninę apžiūrą. Jie nebūtinai turi būti nauji – dešimties metų ar dar senesnis automobilis, jeigu tik yra gerai prižiūrimas, gali būti saugus ir ekonomiškas“, – sako patyręs specialistas.
Artėjant tamsiajam metų periodui vertėtų patikrinti ir automobilio žibintus, ar šie šviečia tvarkingai, ar nėra perdegusių lempučių. Verta patikrinti automobilio padangas, ar šios dar nepasiekė 3 milimetrų žymos. Pasak eismo specialisto, Lietuvoje įstatymai leidžia naudoti vasarines padangas iki šios nudils iki 1,6 mm, tačiau tai nėra saugu: minimali jų riba turėtų būti 3 mm.
„Žemiau 3 milimetrų protektoriaus gylio padangos savybės prastėja labai sparčiai, tad nereikėtų rizikuoti ir jomis apautu automobiliu važinėti su mintimi „dar du mėnesius pratempsiu“. Tokia mintis ant šlapios kelio dangos ar nukritusių medžių lapų, kurie yra labai slidūs, gali kainuoti brangiai. Tik techniškai tvarkingas ir geromis padangomis apautas automobilis gali būti saugus eismo dalyvis“, – tvirtina D. Jonušis.
